Naujas etapas geležinkeliuose: „Alstom“ išbando DI technologiją, kuri gali išgelbėti tūkstančius gyvūnų

„Alstom“ Švedijoje vykdo lauko bandymus technologijos, paremtos dirbtiniu intelektu, kuri realiu laiku atpažįsta laukinius gyvūnus prie geležinkelio bėgių ir mėgina juos atbaidyti specialiai parinktais garsais. Sprendimo tikslas – sumažinti traukinių susidūrimų su gyvūnais skaičių ir dėl jų kylančius eismo sutrikimus.

Sistema veikia naudodama kameras, sumontuotas lokomotyvo kabinoje už priekinio stiklo, ir vaizdo analizę, kuri aptinka gyvūną bei nustato jo tipą. Nustačius riziką, iš priekinėje traukinio dalyje įrengto garsiakalbio paleidžiamas atbaidymo signalas, parinktas taip, kad gyvūnas pasitrauktų nuo bėgių.

Kaip DI mokosi atpažinti gyvūnus

Pirmojo bandymų etapo metu dirbtinis intelektas atpažino kelias šalia geležinkelio linijų dažnai sutinkamas rūšis, tarp jų briedžius, stirnas, lapes ir šernus. Taip pat fiksuoti mažesni gyvūnai, įskaitant paukščius, kurie geležinkelių statistikoje ne visada atsispindi taip dažnai kaip stambieji žinduoliai.

Kiekvienas aptikimas yra kategorizuojamas, o sukaupti duomenys naudojami modeliams tikslinti, kad atpažinimas būtų tikslesnis skirtingomis oro, apšvietimo ir greičio sąlygomis. Tokia grįžtamojo ryšio logika leidžia sistemai ilgainiui geriau atskirti, kada gyvūnas realiai kelia riziką patekti ant bėgių.

Bandymų plėtra ir tikslas

Antroji projekto fazė, pradėta 2026 metų balandį, išplėsta iki pilnos funkcijos – ne tik vaizdo detekcijos, bet ir aktyvaus garsinio atbaidymo. Projektas vystomas kartu su startuoliu „Flox Intelligence“, kuris specializuojasi laukinės faunos atbaidymo sprendimuose.

„Lauko bandymai rodo, kad dirbtinis intelektas gali labai tiksliai identifikuoti gyvūnus. Sujungę žinias apie laukinės faunos atbaidymą ir „Alstom“ patirtį geležinkelių inovacijose, kuriame sprendimą, kuris vienu metu saugo gyvūnus ir didina geležinkelio eksploatacijos patikimumą“, – sakė „Flox Intelligence“ vadovė Sara Nozkova.

Švedijoje susidūrimai su gyvūnais laikomi viena dažnesnių geležinkelio eismo trikdžių priežasčių: kasmet šalyje registruojama apie 5 000 su gyvūnais susijusių geležinkelio incidentų. Tokie įvykiai reiškia ne tik žalą gyvūnams, bet ir vėlavimus, infrastruktūros bei riedmenų apgadinimus, o kartais ir papildomas rizikas keleivių saugumui.

„Mus maloniai nustebino, kiek daug gyvūnų pavyko pastebėti stebint iš vieno traukinio ruožuose, kuriuose fiksuojama daugiausia susidūrimų. Mažindami traukinių susidūrimus su laukiniais gyvūnais, galime saugoti keleivius ir gamtą, o kartu mažinti šių įvykių operacines ir socialines sąnaudas“, – sakė „Alstom“ Švedijos vadovė Maria Signal Martebo.

Garsiniai sprendimai taikomi ir kitur

Panašios idėjos naudojamos ir kitose šalyse: probleminėse vietose diegiami įspėjimo įrenginiai, kurie prieš artėjant traukiniui paleidžia garsinius ir šviesos signalus. Tokie sprendimai dažniausiai neleidžiami nuolat, o aktyvuojami tik tada, kai artėja sąstatas, kad gyvūnai nepriprastų prie pastovaus triukšmo.

Vienas iš taikomų principų – natūralių pavojaus garsų sekos, kurias gyvūnai instinktyviai sieja su grėsme ir dėl to pasitraukia iš bėgių zonos. Tikimasi, kad DI pagrįstas atpažinimas ateityje leis signalus dar labiau individualizuoti pagal rūšį ir situaciją, taip didinant veiksmingumą ir mažinant nereikalingą poveikį aplinkai.