Plaukų slinkimas, prasta savijauta ir dažnos ligos: ženklai, kurių nereikėtų nuvertinti

Plaukų slinkimas, dažni peršalimai ir nuolatinis nuovargis dažnai siejami su vitamino D stoka. Nors daugelis šiuos simptomus linkę priskirti stresui ar miego trūkumui, kartais organizmas taip signalizuoja apie svarbių medžiagų stygių.

Lietuvoje vitamino D trūkumas ypač dažnas šaltuoju sezonu. Rudenį ir žiemą saulės spindulių nepakanka natūraliai vitamino gamybai odoje, todėl daliai žmonių jo kiekis organizme ima sparčiai mažėti.

Net ir vasarą situacija ne visuomet geresnė. Daug laiko praleidžiant uždarose patalpose, naudojant apsaugą nuo saulės ar dėvint kūną dengiančius drabužius, vitamino D gamyba gali būti gerokai mažesnė nei tikimasi.

Kodėl vitaminas D toks svarbus?

Vitaminas D svarbus ne tik kaulams. Jis dalyvauja imuninės sistemos veikloje, prisideda prie normalios raumenų funkcijos ir nervų sistemos darbo. Dėl to jo trūkumas gali pasireikšti labai skirtingais simptomais.

Mokslininkai pastebi, kad mažas vitamino D kiekis dažnai susijęs su silpnesniu organizmo atsaku į infekcijas. Kai kuriems žmonėms dažniau kartojasi kvėpavimo takų ligos, atsiranda didesnis bendras silpnumas.

Taip pat neretai minimi emocinės savijautos pokyčiai. Prastesnė nuotaika, energijos stygius ar sunkesnė koncentracija kartais gali būti susiję su vitamino D trūkumu, nors tai nėra vienintelė tokių simptomų priežastis.

Kokie požymiai gali signalizuoti apie stoką?

Vienas dažniausių požymių yra nuolatinis nuovargis. Net ir pakankamai ilsintis kai kurie žmonės jaučia energijos trūkumą, mieguistumą ar sumažėjusį darbingumą visos dienos metu.

Taip pat gali varginti raumenų silpnumas bei kaulų skausmai. Ilgainiui vitamino D stoka didina kaulų trapumą ir gali padidinti lūžių bei griuvimų riziką, ypač vyresniame amžiuje.

Dalis žmonių pastebi ir stipresnį plaukų slinkimą. Nors šį simptomą gali lemti įvairios priežastys, vitamino D trūkumas taip pat laikomas vienu iš galimų rizikos veiksnių.

Ar vitamino D pakanka su maistu?

Natūralių vitamino D šaltinių nėra daug. Jo randama riebiose žuvyse, kiaušinių tryniuose, kai kuriuose grybuose bei vitaminais papildytuose pieno produktuose.

Vis dėlto vien mitybos dažnai nepakanka. Dėl šios priežasties gydytojai kai kuriems žmonėms rekomenduoja papildus, ypač šaltuoju metų laikotarpiu.

Svarbu žinoti, kad vitamino D kiekį gali veikti ir tam tikros ligos. Kepenų bei inkstų sutrikimai kartais apsunkina vitamino virtimą aktyvia forma organizme.

Kada verta atlikti tyrimus?

Jeigu simptomai kartojasi arba nepraeina ilgą laiką, verta pasitarti su gydytoju. Dažniausiai rekomenduojama atlikti kraujo tyrimą ir įvertinti 25-hidroksivitamino D koncentraciją organizme.

Specialistai primena, kad savarankiškai vartoti dideles vitamino D dozes nereikėtų. Per didelis šio vitamino kiekis organizmui taip pat gali būti žalingas.

Saugiausia strategija laikomas subalansuotas gyvenimo būdas: daugiau laiko gryname ore, visavertė mityba ir papildai tik tada, kai jų iš tiesų reikia.