Pasodinkite šį augalą prie takelių ir tvoros: poveikis gali nustebinti

Pavasarį ir vasarą daugelis sklypų šeimininkų susiduria su dviem nemalonumais: erkėmis, kurios slepiasi aukštoje žolėje, ir kurmiais, per kelias dienas išrausančiais prižiūrėtą veją. Ne visi nori naudoti chemines priemones ar elektrinius baidytuvus, todėl vis dažniau ieškoma natūralių sprendimų.

Vienas dažniausiai minimų augalų tokiose diskusijose yra krienas. Jis daugeliui pažįstamas iš virtuvės ir naminių konservų, tačiau sode gali atlikti ir papildomą funkciją, nes skleidžia aitrų kvapą, kurio vengia dalis gyvūnų ir vabzdžių.

Kaip krienas veikia sode?

Krieno šaknyse ir lapuose yra junginių, kurie, pažeidus augalą ar jam augant, išsiskiria į aplinką ir sukuria aštrų, dirginantį aromatą. Kurmiai orientuojasi itin jautria uosle, todėl stiprūs kvapai jiems dažnai tampa signalu trauktis į ramesnes vietas.

Erkėms ypač palankios drėgnos, šešėlingos vietos ir tanki augmenija, o intensyvūs kvapai gali mažinti jų aktyvumą konkrečiose zonose. Svarbu suprasti, kad krienas nėra garantuota apsauga ir problemos visiškai neišsprendžia, tačiau gali padėti sumažinti erkių ir kurmių lankymąsi dažniausiai naudojamose sklypo vietose.

Kur sodinti, kad būtų daugiausia naudos?

Praktiškiausia krieną sodinti sklypo pakraščiuose, prie tvoros ar vietose, kurios ribojasi su apleistomis teritorijomis, aukšta žole ar krūmynais. Būtent iš ten erkės dažniausiai patenka į prižiūrimas vejas, o kurmiai atslenka ieškodami maisto.

Jei tikslas yra apsaugoti poilsio zonas, krienas dažnai sodinamas ir šalia terasos, pavėsinės ar sodo takelių. Augalas gana greitai plečiasi, todėl verta iš anksto numatyti jam vietą ir turėti omenyje, kad šaknys gali skverbtis į šalis, o krieną vėliau gali tekti riboti.

Priežiūra paprasta, bet yra viena rizika

Krienas laikomas vienu iš atsparesnių augalų: jis auga saulėje ir pusiau pavėsyje, paprastai nereikalauja sudėtingo tręšimo ar nuolatinio laistymo. Dėl to jį nesunku auginti net ir mažiau patirties turintiems sodininkams.

Dažniausiai krienas sodinamas pavasarį arba rudenį, į dirvą įleidžiant šaknies gabalėlį taip, kad jis prigytų ir greitai išleistų lapus. Didžiausia rizika yra agresyvus plitimas, todėl praktiška reguliariai atkasti ir pašalinti nereikalingas šaknis arba sodinti taip, kad augalas netrukdytų kitiems želdiniams.

Specialistai pabrėžia, kad natūralios priemonės geriausiai veikia kartu su bendra sklypo priežiūra. Reguliariai pjaunama veja, surenkami lapai, pašalinamos tankios žolės juostos ir sumažinama drėgnų, šešėlingų užuovėjų, kur erkės mėgsta slėptis.

Norint sustiprinti efektą, kai kurie sodininkai šalia renkasi ir kitus kvapnius augalus, pavyzdžiui, levandas ar mėtas, tačiau svarbiausia išlieka nuosekli aplinkos tvarka. Krienas tokiu atveju tampa ne stebuklingu sprendimu, o viena iš papildomų, mažai kainuojančių priemonių.