Gyventojai traukiasi iš centrų: Lietuvoje ryškėja nauja gyvenimo kryptis

Ekspertai vis dažniau kalba ne apie visišką miestų atsisakymą, o apie aiškią suburbanizacijos bangą: dalis gyventojų traukiasi iš tankiai apgyvendintų miesto dalių ir renkasi priemiesčius, užmiesčio gyvenvietes ar arčiau gamtos esančias vietoves. Ši kryptis ypač matoma aplink didžiuosius Lietuvos miestus.

Svarbu ir tai, kad ši tendencija nėra vienoda visoje šalyje. Oficialioji statistika rodo, jog 2012–2021 metais daugiau žmonių Lietuvoje vis dar persikėlė į miestus nei į kaimą.

Į miestus nuolatinę gyvenamąją vietą pakeitė 389,4 tūkst. gyventojų, o į kaimą – 273,4 tūkst. Tai reiškia, kad kalbame ne apie masinį miestų tuštėjimą, bet apie persiskirstymą tarp miesto centro, priemiesčių ir žiedinių savivaldybių.

Auga ne bet kurie kaimai

Ryškiausi pokyčiai fiksuoti aplink Vilnių, Kauną ir Klaipėdą. Statybos sektoriaus vystymo agentūros ir Valstybės duomenų agentūros pagrindu skelbti erdviniai duomenys rodo, kad 2011–2021 metais Vilniaus priemiesčiai išsiplėtė apie 4 250 hektarų ir juose apsigyveno apie 52 tūkst. gyventojų.

Kauno priemiesčiai per tą patį laikotarpį išaugo 1700 hektarų ir pasipildė apie 19 tūkst. gyventojų, o Klaipėdos priemiestinė zona išsiplėtė 1300 hektarų ir joje apsigyveno apie 10,5 tūkst. gyventojų.

Tą patį patvirtina ir 2021 metų surašymo duomenys. Iš gyventojų, kurie prieš surašymą gyveno kitoje Lietuvos vietovėje, daugiausia naujų gyventojų pritraukė Vilniaus miestas, Kauno miestas, Vilniaus rajonas, Kauno rajonas, Klaipėdos miestas ir Klaipėdos rajonas. Be to, judėjimas vyksta į abi puses: dalis žmonių keliasi iš miesto į rajoną, o dalis – iš rajono atgal į miestą.

Kodėl žmonės renkasi užmiestį?

Vienas svarbiausių paaiškinimų yra būsto tipas ir gyvenimo kokybė. 2021 metų surašymas parodė, kad Lietuvoje būstų daugėja, ypač vieno buto namų. Per 2001–2021 metų laikotarpį bendras būstų skaičius šalyje išaugo 12,8 proc., o vieno buto namų skaičius padidėjo 25,7 proc.

Tai rodo ilgalaikį gyventojų norą turėti daugiau erdvės, privatumo ir geresnes gyvenimo sąlygas, kurias dažnai lengviau rasti ne miesto centre, o priemiestyje ar užmiestyje.

Prie šio poslinkio prisideda ir ekonominiai motyvai. Lietuvos bankas pažymi, kad būsto įperkamumas po pandeminio pablogėjimo nuo 2023 metų pradėjo gerėti, o tvariai rinkos plėtrai svarbi pakankama kokybiško būsto pasiūla.

Praktikoje tai reiškia, kad šeimos ieško ne tik pigesnio, bet ir jų poreikiams labiau pritaikyto būsto, o tokio pasiūla dažnai sparčiau atsiranda būtent už miesto ribų. Todėl pirminę mintį būtų tiksliausia formuluoti taip: žmonės nebūtinai atsisako miesto kaip darbo, paslaugų ar švietimo centro, tačiau vis dažniau atsisako gyvenimo pačiame miesto branduolyje.

Vietoje to jie renkasi priemiesčius, užmiesčio gyvenvietes ir kaimus, esančius arti didmiesčių, kur galima suderinti miesto pasiekiamumą su erdvesniu gyvenimu. Šiandien tai jau ne pavieniai atvejai, o aiškiai duomenimis matoma kryptis.