Gydytojai įvardijo arbatą, kuri gali būti naudinga širdžiai: daugelis ją geria kasdien

Žalioji arbata dažnai minima kaip vienas palankiausių gėrimų širdžiai, nes joje gausu biologiškai aktyvių medžiagų, ypač katechinų. Tyrimai rodo, kad reguliariai vartojama ji gali būti siejama su geresne kraujagyslių funkcija, mažesniu uždegimu ir palankesniais cholesterolio rodikliais.

Didžiausio dėmesio sulaukia epigalokatechino galatas (EGCG) – vienas svarbiausių žaliosios arbatos polifenolių. Mokslinėje literatūroje pabrėžiama, kad EGCG gali prisidėti prie endotelio, tai yra kraujagyslių vidinio sluoksnio, funkcijos gerinimo, o tai svarbu normaliai kraujotakai ir arterijų elastingumui.

Žalioji arbata taip pat siejama su kraujospūdžio rodiklių gerėjimu, o būtent padidėjęs kraujospūdis yra vienas reikšmingiausių širdies ir kraujagyslių ligų bei insulto rizikos veiksnių. Kai kuriuose klinikinių ir stebėjimo tyrimų apibendrinimuose nurodoma, kad didesnis arbatos vartojimas gali būti susijęs su nedideliu, bet statistiškai reikšmingu sistolinio ir diastolinio kraujospūdžio sumažėjimu.

Dar viena kryptis – poveikis riebalų apykaitai. Žaliojoje arbatoje esantys katechinai gali daryti įtaką lipidų reguliacijai, įskaitant mažo tankio lipoproteinų oksidacijos slopinimą, kuris laikomas svarbiu aterosklerozės vystymosi mechanizmu.

Be to, žalioji arbata vertinama dėl antioksidacinių ir priešuždegiminių savybių, kurios gali padėti mažinti oksidacinį stresą. Oksidacinis stresas ir lėtinis uždegimas laikomi svarbiais procesais, susijusiais su kraujagyslių pažeidimu ir ilgalaike širdies ligų rizika.

Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad žalioji arbata nėra vaistas ir nepakeičia gydymo ar gyvenimo būdo pokyčių, tokių kaip mityba, fizinis aktyvumas, miegas ir rūkymo atsisakymas. Taip pat verta įvertinti kofeino kiekį ir individualų toleravimą, o vartojant vaistus ar turint lėtinių ligų, dėl didesnių kiekių tikslinga pasitarti su gydytoju.

„Žalioji arbata gali būti naudinga kaip bendros sveikos gyvensenos dalis, tačiau didžiausią efektą širdžiai visada duoda kelių veiksnių visuma: mityba, judėjimas ir rizikos veiksnių kontrolė“, – pabrėžia kardiologai.