Po 150 metų aiškėja šiurpi tiesa: kas iš tikrųjų nutiko „Mary Celeste“ įgulai?

„Mary Celeste“ istorija daugiau nei 150 metų laikyta viena didžiausių jūrinių mįslių: laivas buvo rastas plaukiantis be žmonių, tačiau be akivaizdžių kovos ar katastrofos pėdsakų. Per dešimtmečius atsirado šimtai versijų, nuo piratų iki antgamtinių reiškinių, bet šiandien vis dažniau grįžtama prie gerokai žemiškesnio paaiškinimo.

Brigantina išplaukė iš Niujorko 1872 metų lapkričio 7 dieną ir turėjo pasiekti Genują Italijoje. Laivo triume buvo gabenamas pramoninis alkoholis, o būtent šis krovinys, kaip rodo naujesnės rekonstrukcijos, galėjo sukelti lemtingą grandinę įvykių.

Laivą 1872 metų gruodžio 5 dieną netoli Azorų aptikusi įgula rado jį tvarkingą, su dauguma daiktų ir krovinio, tačiau be žmonių. Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad dalis statinių galėjo būti nesandarios, todėl triume galėjo kauptis alkoholio garai, didinantys staigaus sprogimo ar smūginės bangos riziką.

Šiuolaikinės hipotezės remiasi idėja, kad galėjo įvykti ne „klasikinis“ gaisro sprogimas, o slėgio sukeltas pliūpsnis, sukuriantis labai stiprų garsą ir smūgį, bet nepaliekantis aiškių degimo žymių. XIX amžiaus jūreiviams toks signalas galėjo reikšti vieną dalyką: laivas bet kurią akimirką gali virsti mirtinais spąstais.

Tokiu atveju kapitonas Benjaminas Briggsas galėjo nuspręsti trumpam evakuotis į gelbėjimosi valtį, tikėdamasis po pavojaus grįžti atgal. Šią versiją netiesiogiai sustiprina ir tai, kad gelbėjimosi valtis buvo dingusi, o laive nebuvo požymių, jog įgula būtų buvusi prievarta išvesta ar užpulta.

Dar vienas svarbus elementas buvo techninė laivo būklė: radus „Mary Celeste“ triume aptikta apie metrą vandens. Tai nebūtinai reiškė neišvengiamą skendimą, tačiau sugedus siurbliams įgula galėjo klaidingai įvertinti situaciją ir manyti, kad vandens daugėja greičiau, nei pavyksta jį pašalinti.

Pagal labiausiai tikėtiną scenarijų, įgula galėjo atsitraukti nuo laivo į valtį, išlaikydama ryšį lynu, kad prireikus grįžtų. Tačiau stipresnis vėjas ar bangavimas galėjo lyną nutraukti, o tuomet laivas nuplaukė, palikdamas žmones atvirame vandenyne be realių galimybių pasivyti didesnį burlaivį.

Istorikai pabrėžia, kad šis paaiškinimas dera ir su kapitono reputacija: Briggsas laikytas patyrusiu ir atsargiu jūrininku, todėl mažai tikėtina, jog jis būtų palikęs laivą be rimtos priežasties. Dėl to versija apie paniką, kilusią po galimo slėginio pliūpsnio ar įtarimo dėl sprogimo, šiandien vertinama kaip viena racionaliausių, paaiškinančių daugumą keistų detalių.