Europa dar laukia, o Lietuva jau turi: pažangi sistema jau prieinama vairuotojams

„Tesla“ gegužės 20 dieną pranešė pradėjusi diegti „Full Self-Driving Supervised“ sistemą Lietuvoje. Tai reikšmingas žingsnis bendrovei Europoje, nes Lietuva tapo antrąja šalimi regione po Nyderlandų, kur ši vairuotojo pagalbos sistema pradėta diegti viešuosiuose keliuose.

Svarbu pabrėžti, kad kalbama ne apie visiškai autonominį vairavimą. Nyderlandų kelių transporto institucija RDW aiškiai nurodo, jog „FSD Supervised“ yra pažangi vairuotojo pagalbos sistema, o ne savavaldė transporto priemonės funkcija.

Vairuotojas ir toliau lieka visiškai atsakingas už automobilio valdymą, turi stebėti kelią ir bet kurią akimirką būti pasirengęs perimti kontrolę.

Ką reiškia Lietuvos žingsnis?

Lietuvos įtraukimas į šį diegimą rodo, kad „Tesla“ po Nyderlandų bando plėsti sistemos naudojimą ne visos Europos Sąjungos mastu iš karto, o žingsnis po žingsnio, per atskiras valstybes.

RDW balandžio 10 dieną suteikė sistemai tipo patvirtinimą su laikinu galiojimu Nyderlanduose, o kartu paaiškino, kad kitos ES valstybės gali tokį sprendimą pripažinti nacionaliniu lygmeniu dar prieš priimant platesnį visos Sąjungos sprendimą.

Tai ir paaiškina, kodėl Lietuva šiuo metu minima kaip antroji Europos valstybė po Nyderlandų. Bendresniam leidimui visoje ES dar reikėtų papildomo proceso Europos Komisijoje ir valstybių narių balsavimo.

Kitaip tariant, Lietuvos atvejis dar nereiškia, kad „Tesla“ sistema jau turi visos Europos žalią šviesą, tačiau rodo, kad reguliacinė aplinka tampa palankesnė platesnei plėtrai.

Papildomo svorio šiai naujienai suteikia ir tai, kad, Belgija buvo laikoma viena iš tikėtinų kitų rinkų, o Graikija jau paskelbė ruošianti panašų teisinį kelią tokiam leidimui. Tai leidžia manyti, kad Lietuva nėra atsitiktinis pavienis atvejis, o dalis platesnio „Tesla“ bandymo įsitvirtinti Europos reguliuojamoje rinkoje.

Platesnis kontekstas Lietuvoje

Ši žinia pasirodo tuo metu, kai elektromobilių rinka Lietuvoje toliau auga. Susisiekimo ministerijos duomenimis, 2026 metų gegužės 1 dieną Lietuvoje buvo registruota 51 530 M1 ir N1 kategorijų elektromobilių, iš jų 27 069 grynieji elektromobiliai.

Tuo pat metu šalyje veikė 5 033 viešai prieinamos įkrovimo prieigos. Tai rodo, kad Lietuva jau turi vis didesnę elektromobilių naudotojų bazę ir sparčiai plečiamą infrastruktūrą, todėl pažangesnių programinių funkcijų diegimas čia atrodo logiškas.

Vis dėlto praktinis šios sistemos vertinimas priklausys ne vien nuo technologijos pažadų, bet ir nuo to, kaip ji veiks realiomis Lietuvos kelių sąlygomis, kur vairavimo aplinka, klimatas ir eismo kultūra gali skirtis nuo kitų rinkų.

Nyderlandų reguliuotojas RDW nurodo, kad sistemą testavo ilgiau nei pusantrų metų tiek bandymų trasoje, tiek viešuosiuose keliuose. Tai svarbus argumentas „Tesla“ naudai, tačiau kartu ir priminimas, kad Europoje tokios sistemos vertinamos gerokai atsargiau nei Jungtinėse Valstijose.

Būtent dėl to Lietuvos sprendimas yra ne tik technologinė naujiena, bet ir signalas apie lėtą, bet matomą pažangių vairuotojo pagalbos sistemų įsitvirtinimą Europos rinkoje.