Vizitas po raketų smūgių: Kyjive pasirodžiusi Cichanouskaja perspėjo dėl Lukašenkos vaidmens kare

Baltarusių opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja pirmą kartą atvyko į Kyjivą tuo metu, kai Ukrainos sostinė dar tvarkėsi po, kaip skelbta, didžiausios šiemet Rusijos surengtos raketų atakos. Vizitas laikomas reikšmingu signalu, nes Kyjivas ir jo partneriai atidžiai stebi, kiek Minskas pasirengęs toliau remti Maskvos karą prieš Ukrainą.

Cichanouskaja, po 2020 metais Baltarusijoje vykusių prezidento rinkimų tarptautinėje erdvėje dažnai įvardijama kaip demokratinės opozicijos lyderė, vizitą pradėjo pagerbdama Ukrainoje kovojusią baltarusių disidentę Marią Zaitsevą. Pastaraisiais metais Ukrainos ginkluotosiose pajėgose tarnauja ir daugiau baltarusių savanorių, teigiančių, kad Ukrainos gynyba tiesiogiai susijusi su Baltarusijos ateitimi.

„Man Maria yra naujos baltarusių kartos simbolis“, – sakė Sviatlana Cichanouskaja.

„Žmonių, kurie supranta, kad Baltarusijos ir Ukrainos laisvė yra neatskiriamos“, – pridūrė ji.

Įtampa dėl Minsko vaidmens

Vizitas Kyjive sutapo su augančiu nerimu dėl Baltarusijos ir Rusijos karinio bei politinio bendradarbiavimo. Baltarusija nuo plataus masto invazijos pradžios leido Rusijai naudotis savo teritorija kariniams veiksmams, o Vakarų sostinės ne kartą pabrėžė, kad bet koks gilesnis Minsko įsitraukimas galėtų dar labiau išplėsti grėsmes visam regionui.

Tuo pat metu Maskva yra įspėjusi, kad smūgiai Kyjivui gali kartotis, o oro gynybos apkrova didėja dėl intensyvių atakų bangų. Ukrainai tai reiškia nuolatinį poreikį papildyti oro gynybos sistemas ir amuniciją, o sąjungininkams – spręsti, kaip užtikrinti tvarią paramą ilgesnėje perspektyvoje.

Macrono skambutis Lukašenkai ir Vakarų žinutė

Cichanouskajos vizitas įvyko netrukus po to, kai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas telefonu kalbėjosi su Aliaksandru Lukašenka. Tai buvo pirmasis toks jų kontaktas nuo plataus masto invazijos pradžios, todėl pokalbis sulaukė didelio dėmesio tiek dėl galimų diplomatinių signalų, tiek dėl bandymo įvertinti Minsko pasirinkimus.

Pasak Cichanouskajos, Vakarų tikslas šiuo metu yra aiškiai parodyti, kad santykių gerinimas su Europos Sąjunga nėra įmanomas be realių pokyčių. Ji pabrėžė, kad vietoje deeskalacijos regione toliau matomi hibridiniai veiksmai ir spaudimo taktika, didinanti įtampą pasienyje.

„Lukašenkos režimas gerai žino, ką reikia padaryti, kad santykiai su Europos Sąjunga gerėtų, bet to nevyksta“, – sakė Sviatlana Cichanouskaja.

„Vietoje to tęsiasi hibridinės atakos, branduolinis šantažas ir grasinimai visam regionui“, – pridūrė ji.

Priklausomybė nuo Kremliaus ir sankcijų dinamika

Aliaksandras Lukašenka, valdantis Baltarusiją daugiau nei tris dešimtmečius, išlieka glaudžiai priklausomas nuo Kremliaus paramos, įskaitant energetiką ir finansinius svertus. Vakarų šalys Baltarusijai taikė sankcijas tiek dėl represijų prieš pilietinę visuomenę, tiek dėl Minsko vaidmens leidžiant Rusijai naudoti Baltarusijos teritoriją karui prieš Ukrainą.

Pastaraisiais mėnesiais Minskas siekė pragmatiškesnio dialogo su Vakarais, o dalis sprendimų buvo siejami su politinių kalinių paleidimu. Vis dėlto ekspertai pažymi, kad sankcijų švelninimas paprastai vertinamas atsargiai, nes pagrindinis klausimas išlieka ne pavieniai gestai, o sisteminės permainos ir realus Baltarusijos atsiribojimas nuo agresijos prieš Ukrainą.

Kyjive Cichanouskajos vizitas pristatomas kaip politinė ir moralinė parama Ukrainai, kartu primenant, kad Baltarusijos visuomenėje egzistuoja aiški antikarinė ir demokratiška kryptis. Ukrainos pusėje tokie vizitai taip pat padeda išlaikyti tarptautinį dėmesį ir pabrėžti, kad Rusijos karas turi platesnį regioninį matmenį, kuriame Baltarusijos pasirinkimai gali tapti vienu iš lemiančių veiksnių.