Nutekėjusi slapta AIM-260 nuotrauka sukėlė audrą: ekspertai kalba apie naują JAV pranašumą

Internete pasirodžiusi pirmoji reali JAV oro–oro raketos AIM-260 JATM (Joint Advanced Tactical Missile) nuotrauka sukėlė naują diskusijų bangą apie būsimą JAV pranašumą ore. Kadras užfiksavo F/A-18F „Super Hornet“ su nauju ginkluote, o tai laikoma svarbiu ženklu, kad programa iš koncepcijų ir uždarų bandymų vis labiau pereina į matomą bandymų fazę.

AIM-260 projektas ilgą laiką išliko itin slaptas, todėl viešų duomenų apie technines savybes yra mažai. Vis dėlto nuotraukoje matoma supaprastinta aerodinaminė schema, kurioje akcentuojami galimas didesnis greitis ir nuotolis, o tai tiesiogiai siejama su JAV siekiu pakeisti AIM-120 AMRAAM ir išlaikyti pranašumą už vizualaus kontakto ribų.

Kodėl AIM-260 kuriama dabar

AIM-260 programa JAV gynybos planuotojų kontekste dažniausiai siejama su augančiais kitų valstybių tolimojo nuotolio oro–oro raketų pajėgumais. Pastaraisiais metais ypač dažnai minimos Kinijos tolimojo nuotolio raketos, kurios, Vakarų analitikų vertinimu, skatino JAV spartinti naujos kartos sprendimus.

Esminė kryptis – ne tik didesnis nuotolis, bet ir geresnės taikinių aptikimo bei duomenų perdavimo galimybės. Šiuolaikinė oro kova vis labiau remiasi tinkliniu principu, kai taikinio duomenis raketai gali pateikti ne vien ją paleidžiantis naikintuvas, bet ir kitos platformos, įskaitant žvalgybinius orlaivius ar bepiločius.

Kuo ji skirsis nuo AMRAAM

Viešumoje aptariama, kad AIM-260 kuriama taip, jog būtų artimų matmenų kaip AIM-120, kad ją būtų paprasčiau integruoti į esamas platformas. Tai svarbu penktos kartos naikintuvams, kurių vidinės ginkluotės skyriai riboja raketos gabaritus, tačiau leidžia išsaugoti mažesnį pastebimumą.

Neoficialiose apžvalgose taip pat minimos pažangesnio ieškiklio ir duomenų ryšio galimybės, kurios didina atsparumą trukdymui ir leidžia lanksčiau atnaujinti taikinio koordinates skrydžio metu. Vis dėlto didžioji dalis detalių, įskaitant tikslų nuotolį, išlieka nepatvirtintos, todėl vertinimai svyruoja priklausomai nuo šaltinio ir prielaidų.

Ar tai realu Ukrainai?

Karo Ukrainoje kontekste natūraliai kyla klausimas, ar tokia raketa galėtų atsidurti Kyjivo arsenale. Tačiau net ir palankiausiu atveju tai būtų labai tolima perspektyva, nes AIM-260 pirmiausia skirta JAV poreikiams, o jos gamybos apimtys ir prioritetai greičiausiai bus orientuoti į JAV karines oro pajėgas ir laivyną.

Kita kliūtis – integracija su Ukrainos naudojamomis platformomis. Šiuo metu Ukrainos naikintuvų modernizavimo pagrindas yra F-16, o nėra viešų patvirtinimų, kad AIM-260 artimiausiu metu būtų pritaikyta šiai platformai ar eksportui, ypač kol neaiški raketos perėjimo į serijinę gamybą data.

Šiandien realistiškiausiu keliu Ukrainai išlieka jau išbandytos ir plačiau gaminamos sistemos, o naujos kartos sprendimai dažniausiai pasiekia partnerius tik vėlesniu ciklo etapu. Vis dėlto pats AIM-260 „išėjimas į viešumą“ yra signalas, kad JAV oro kovos ginkluotės atnaujinimas juda į priekį, o tai ilgainiui gali keisti jėgų balansą regione ir už jo ribų.