Lenkijos transporto sektoriuje skamba pavojaus signalai: įmonės užsidaro rekordiniu tempu

Bankrotų banga per tris mėnesius

Lenkijos kelių transporto sektorius formaliai išlieka vienas didžiausių Europoje, tačiau realybėje spaudimas verslui sparčiai auga. Pirmąjį 2026 metų ketvirtį veiklą nutraukė 1 234 Lenkijos transporto įmonės – beveik tiek, kiek per visus praėjusius metus.

Tokia dinamika rodo, kad rinka susiduria ne vien su trumpalaikiu užsakymų ciklo svyravimu. Vis dažniau kalbama apie struktūrinį nuosmukį, kai daliai vežėjų net ir nuolatinis darbas nebeužtikrina pelningumo.

„Gali būti, kad metų pabaigoje skaičiai bus dar blogesni, o pirmasis ketvirtis – tik įžanga“, – sakė Tarptautinių kelių vežėjų asociacijos ZMPD Transporto departamento direktorius Piotras Mikielis.

Nuo karo Ukrainoje iki rizikų Artimuosiuose Rytuose

Lenkijos vežėjų padėtį pastaruosius kelerius metus formuoja keli vienu metu veikiantys veiksniai. Karas Ukrainoje pakeitė logistikos kryptis, padidino neapibrėžtumą pasienyje, o kartu sustiprino kaštų spaudimą dėl degalų, draudimo ir rizikos valdymo.

Prie šių iššūkių prisidėjo ir įtampa Artimuosiuose Rytuose, kuri dažnai persiduoda energijos bei tiekimo grandinių kainoms Europoje. Ekonomistai įspėja, kad dėl geopolitikos lėtėjanti Europos pramonė mažina vežimų paklausą, o tai ypač skaudžiai atsiliepia sektoriui, kuriame pasiūla jau viršija paklausą.

Įmonės vis dažniau važiuoja tam, kad technika nestovėtų, o ne todėl, kad maršrutas būtų pelningas. Tokia taktika trumpuoju laikotarpiu leidžia išlaikyti pinigų srautą, tačiau kartu stumia kainas žemyn ir didina nuostolių riziką.

„Šiandien svarbiausia, kad vilkikas važiuotų, o maršruto pelningumas dažnai atsiduria antrame plane“, – sakė įmonės „Aldo“ bendraturtis Adamas Nafalskis.

Mažiausiems vežėjams – sunkiausia

Didžiausias smūgis tenka smulkiausioms, dažnai šeimos valdomoms įmonėms, turinčioms iki 10 transporto priemonių. Būtent jos labiausiai priklausomos nuo kelių didelių užsakovų ir mažiausiai turi derybinės galios kainoms kelti.

Rinkos apklausos rodo, kad 74 proc. mažų įmonių teigia neturinčios galimybių didinti įkainių, nors sąnaudos išlieka aukštos. Dar 63 proc. prognozuoja, kad artimiausiais mėnesiais dirbs ties pelningumo riba, todėl bet koks papildomas sukrėtimas gali tapti lemtingas.

„Kai daugiau nei 70 proc. mažiausių vežėjų bijo rentabilumo kritimo, tai jau ne pavienių įmonių problema, o sisteminė rizika visai rinkai“, – sakė asociacijos Transport i Logistyka Polska vadovas Maciejus Wrońskis.

Konsolidacija, mažinimai ir atidėtos investicijos

Vežėjų planai artimiausiam laikotarpiui atspindi gynybinę strategiją. Remiantis sektoriaus tyrimais, daugiau nei 47 proc. įmonių svarsto mažinti veiklos apimtį arba autoparką, o 38 proc. tikisi spartesnės konsolidacijos, kai mažesnius žaidėjus perima didesni.

Toks posūkis reiškia ir lėtesnę modernizaciją: kai prioritetas yra išlikimas, atidedamos investicijos į naujesnę techniką, efektyvumą ir taršos mažinimą. Tai ypač aktualu ES kontekste, kur ilgalaikė kryptis – griežtėjantys aplinkosaugos reikalavimai ir didesnis spaudimas atsinaujinti.

Transporto sektoriaus problemos gali peržengti vien vežėjų ribas. Kelių transportas sudaro didžiąją dalį krovinių pervežimo, todėl ilgalaikis nuosmukis gali persiduoti tiekimo grandinėms, prekių kainoms ir verslų kaštams įvairiuose sektoriuose.

„Jei vežėjų sąnaudos ilgainiui augs, tai anksčiau ar vėliau atsispindės ir vartotojų čekiuose“, – sakė Transport i Logistyka Polska komunikacijos vadovė „Beata Gorczyca“.