Briuselis svarsto stiprinti INTCEN: ES nori greitesnio darbo su slapta informacija

Europos Sąjungos išorės veiksmų tarnyba svarsto, kaip sustiprinti savo Žvalgybos ir situacijos centro INTCEN vaidmenį rengiamoje Europos saugumo strategijoje. Briuselyje diskutuojama apie praktinius pokyčius, kurie galėtų padėti šiam padaliniui tapti aiškesniu kanalu, per kurį į ES institucijas patenka įslaptinta informacija.

Pagal aptariamas idėjas INTCEN galėtų gauti daugiau administracinio svorio: atskirą žmogiškųjų išteklių funkciją ir nuosavesnę informacinių technologijų infrastruktūrą. Tai nereiškia naujų šnipinėjimo įgaliojimų, tačiau sustiprintų centro padėtį institucijos viduje ir palengvintų kasdienį darbą su itin jautriais duomenimis.

Ką iš tiesų daro INTCEN

INTCEN nėra operatyvinė žvalgybos tarnyba ir pats nerenka informacijos agentūriniais ar techniniais metodais. Jo pagrindinė užduotis yra analizuoti ES valstybių narių savanoriškai perduotą žvalgybinę informaciją ir parengtas išvadas pateikti Europos Sąjungos išorės veiksmų tarnybos vadovybei bei kitoms pagrindinėms ES institucijoms.

Toks modelis leidžia Briuseliui turėti bendrą situacijos vaizdą, bet kartu išryškina esminę ribą: informacijos kokybė ir pilnumas priklauso nuo nacionalinių tarnybų noro dalytis. Dėl to dalis pareigūnų INTCEN vertina kaip naudingą analizės mazgą, bet ne kaip struktūrą, galinčią pakeisti valstybių narių žvalgybą.

Nauja ES saugumo strategija

Rengiama Europos saugumo strategija turėtų pasirodyti vasarą, o saugumas joje suprantamas plačiau nei vien gynyba. Į dokumentą planuojama įtraukti ekonominio saugumo, tiekimo grandinių atsparumo, pasirengimo krizėms ir partnerystės su valstybėmis už ES ribų temas.

Diskusijose minimas planas gali būti pristatomas kaip administracinis pokytis, nes nesikeistų INTCEN teisinis mandatas ir nebūtų kuriami nauji žvalgybos informacijos rinkimo įgaliojimai. Tai reikštų, kad sprendimai galėtų būti priimami greičiau, tačiau politinis jautrumas išliktų.

Valstybės narės išlieka skeptiškos

Nacionalinės žvalgybos tarnybos tradiciškai atsargiai vertina gilesnį informacijos dalijimąsi, ypač kai kalbama apie pačias vertingiausias įžvalgas, šaltinius ir metodus. Net artimų partnerių aplinkoje išlieka pasitikėjimo ir konkurencijos klausimas, todėl bendras ES lygmens „žvalgybos centras“ daliai šalių skamba kaip potenciali rizika.

„Esame partneriai, bet nesame draugai“, – sakė vienos ES valstybės nacionalinės žvalgybos pareigūnas.

Kai kurie pareigūnai pabrėžia, kad glaudesnis bendradarbiavimas įmanomas, tačiau ES sutartys neleidžia Briuseliui nurodinėti, kaip valstybės narės turi vykdyti nacionalinio saugumo ir žvalgybos veiklą. Dėl to realistiškiausias kelias yra ne centralizuota „ES žvalgybos tarnyba“, o geresnė analizė, saugesni kanalai ir aiškesnės procedūros, kada ir kaip informacija dalijamasi.

Praėjusiais metais bandymas stiprinti žvalgybinės informacijos rinkimą Europos Komisijos viduje sulaukė pasipriešinimo sostinėse, todėl ambicijos buvo sumažintos. Tai rodo, kad šioje srityje bet koks didesnis žingsnis pirmiausia bus matuojamas pasitikėjimo tarp valstybių narių ir institucijų balansu.