Švelnaus skonio ir traškios tekstūros: sužinokite, kodėl verta paragauti kiniškojo artišoko

Kiniškasis artišokas, dar vadinamas gumbiniu švaruku arba crosne, vis dažniau pasirodo Europos parduotuvių daržovių skyriuose kaip netikėta alternatyva bulvėms ar įprastiems šakniavaisiams. Nors pavadinimas sufleruoja ryšį su klasikiniu artišoku, valgoma dalis yra visai kita: smulkūs, šviesūs, segmentuotos formos gumbeliai.

Ši daržovė vertinama dėl tekstūros, nes net ir trumpai termiškai apdorota ji išlieka elastinga ir traški. Skonis švelnus, šiek tiek riešutinis, todėl ją lengva derinti su kasdieniais ingredientais ir neperkrauti patiekalo.

Kuo naudingi gumbeliai?

Kiniškasis artišokas priskiriamas daržovėms, kurios racioną praturtina skaidulomis ir augalinėmis biologiškai aktyviomis medžiagomis. Mokslinėje literatūroje aptariamas polifenolių ir antioksidantų vaidmuo, o taip pat galimas prebiotinis poveikis, nes dalis skaidulų gali tapti maistu žarnyno mikrobiotai.

Praktikoje tai reiškia paprastą dalyką: daugiau skaidulų dažnai siejama su geresne virškinimo funkcija ir ilgiau išliekančiu sotumu. Tiesa, jautresnį virškinimą turintiems žmonėms didesnis kiekis skaidulų gali sukelti pūtimą, todėl pradėti verta nuo mažesnės porcijos.

Skonis ir deriniai virtuvėje

Dažniausiai kiniškasis artišokas trumpai apverdamas arba greitai apkepamas, kad neprarastų pagrindinio privalumo, traškumo. Ilgas virimas ar troškinimas šiai daržovei paprastai nepalankus, nes gumbeliai suminkštėja ir netenka savo išskirtinumo.

Virtuvėje jis dera su sviestu, alyvuogių aliejumi, česnaku, citrina, petražolėmis ar krapais. Tokį priedą patogu tiekti prie kiaušinių, žuvies, paukštienos, kruopų, taip pat dėti į salotas arba valgyti kaip šiltą užkandį.

Paprastas būdas paruošti

Prieš gaminimą gumbelius svarbu labai gerai nuplauti, nes nešvarumai gali likti grioveliuose, o lupti dažniausiai nereikia. Patogiausia naudoti šepetėlį ir kelis kartus perplauti po tekančiu vandeniu.

Trumpas apvirimas pasūdytame vandenyje, o tada kelių minučių kepimas su sviestu ir alyvuogių aliejumi dažnai laikomas saugiausiu variantu, kad skonis išliktų švelnus, o tekstūra traški. Pabaigoje užtenka įspausti šiek tiek citrinos sulčių, įmaišyti žalumynų, pagardinti druska ir pipirais.