Liūdna žinia džiazo muzikos gerbėjams: mirė legendinis saksofonininkas Sonny Rollinsas

Džiazo pasaulis neteko legendos

JAV džiazo muzikantas, tenoro saksofonininkas Sonny Rollinsas mirė sulaukęs 95-erių. Apie jo mirtį pranešta nurodant, kad muzikantas paskutines dienas leido namuose Vudstoke, Niujorko valstijoje.

Mirties priežastis viešai nebuvo įvardyta. Pastaraisiais metais buvo skelbiama, kad jis turėjo plaučių fibrozę ir kitų kvėpavimo sistemos sutrikimų, o gastrolių atsisakė dar 2012 metais.

„Manau, kad kūrybingam žmogui pasibaigus, jis tęsiasi kitame buvime. Tikiu, kad šis gyvenimas nėra visko pabaiga“, – sakė Sonny Rollinsas.

Nuo bebopo iki vėlyvųjų eksperimentų

Sonny Rollinsas gimė 1930 metų rugsėjo 7 dieną Harleme, Niujorke, jo tikrasis vardas buvo Theodore Walter Rollins. Jis laikomas vienu paskutiniųjų bebopo epochos žvaigždžių, išgarsėjusiu improvizacijomis, drąsia harmonija ir nuolatiniu skambesio ieškojimu.

Per daugiau nei šešis dešimtmečius trukusią karjerą jis grojo su tokiais džiazo grandais kaip Milesas Davisas, Dizzy Gillespie, Charlie Parkeris, Johnas Coltrane’as, Theloniousas Monkas ir Artas Blakey. Rollinso kūryba dažnai apibūdinama kaip tiltas tarp klasikinio moderniojo džiazo ir vėlesnių, laisvesnių improvizacijos krypčių.

Albumai, tapę žanro etalonais

Muzikantas išleido daugiau nei 60 albumų kaip grupės lyderis. Tarp garsiausių įrašų minimi Saxophone Colossus ir The Bridge, taip pat Way Out West, A Night at the Village Vanguard ir Freedom Suite, kurie laikomi džiazo klasika.

2017 metais Saxophone Colossus buvo įtrauktas į JAV Kongreso bibliotekos Nacionalinį įrašų registrą. Institucija šį albumą yra įvardijusi kaip vieną kertinių Rollinso karjeros įrašų, išskirdama jo solo jėgą, graciją ir humorą.

Rollinsas pats yra sakęs, kad visada jautėsi esąs „nebaigtas darbas“ ir nenorėjo užstrigti viename skambesyje. Vėlesniais metais jis nevengė funk ir ritmenbliuzo įtakų, o jo interpretacijos išliko atpažįstamos dėl ypatingo frazuotės laisvumo.

Apdovanojimai ir pėdsakas už džiazo ribų

Už nuopelnus muzikai Sonny Rollinsui skirtas JAV Nacionalinis menų medalis, taip pat jis buvo pagerbtas Kennedy centro apdovanojimu. Šie įvertinimai pabrėžė ne tik jo meistrystę, bet ir įtaką Amerikos kultūrai.

Jis prisidėjo ir prie kino bei populiariosios muzikos projektų, o platesnė auditorija jį atpažino ir iš bendradarbiavimų, kurie parodė, kad džiazo improvizacijos kalba gali organiškai įsilieti į kitus žanrus.

Skelbiama, kad muzikantą išgyveno artimieji, tarp jų minimi sūnėnas Cliftonas Andersonas ir kiti šeimos nariai. Džiazo bendruomenėje Sonny Rollinsas lieka kaip vienas ryškiausių XX amžiaus ir vėlesnių laikų saksofono balsų.