Europos Komisijai siunčiamas aiškus signalas: Arkties draudimo švelninti negalima

Ragina išlaikyti Arkties draudimą

Šiaurės šalių finansų institucijų, profesinių sąjungų ir klimato mokslininkų koalicija kreipėsi į Europos Komisiją, ragindama nekeisti ES pozicijos dėl naujų naftos ir dujų gręžinių Arkties regione. Atvirame laiške pabrėžiama, kad bet koks draudimo švelninimas didintų tiek aplinkosaugines, tiek saugumo rizikas.

Koalicija kreipėsi į penkis eurokomisarus, teigdama, kad Briuselis šiuo metu peržiūri Arkties politiką. Pasak autorių, būtent ši peržiūra kelia nerimą, nes gali atverti kelią didesniam iškastinio kuro vaidmeniui jautriausiuose šiauriniuose vandenyse.

„Jei iš Norvegijos Arkties į Europą tiekiamos naftos ir dujų srautai taptų svarbūs energetiniam saugumui, infrastruktūra būtų patrauklesnis sabotažo taikinys“, – rašoma laiške.

Aplinkos ir saugumo argumentai

Laiško autoriai primena, kad ES 2021 metais savo Arkties strategijoje rėmė plataus masto kryptį atsisakyti naujų naftos ir dujų projektų, motyvuodama klimato ir ekosistemų apsauga. Koalicija tvirtina, kad Arktis šyla kelis kartus greičiau nei pasaulio vidurkis, todėl bet koks papildomas pramoninis spaudimas regione didina ilgalaikės žalos tikimybę.

Ypatingas dėmesys skiriamas Barenco jūrai, kuri laikoma tiek biologiškai svarbia, tiek geopolitiškai jautria. Pasak signatarų, didesnė energetikos infrastruktūros koncentracija šalia Rusijos teritorijos ir Šiaurės jūrų kelio padidintų hibridinių grėsmių scenarijus.

Arkties gręžiniai neatsakytų į šiandienos krizę

Koalicija ginčija argumentą, kad Arkties ištekliai galėtų greitai sustiprinti Europos energetinį stabilumą. Laiške teigiama, kad naujų projektų vystymas Norvegijos kontinentiniame šelfe užtrunka apie 13 metų, todėl šiandien patvirtinti telkiniai realiai reikšmingiau prisidėtų tik apie 2040 metus.

Taip pat keliama ekonominė rizika: laiške remiamasi vertinimais, jog ekonomiškai išgaunamų išteklių Barenco jūroje gali būti gerokai mažiau, nei prognozuojama oficialiai. Be to, pabrėžiama, kad nauji suskystintų gamtinių dujų projektai dažniausiai remiasi ilgalaikėmis, 20–25 metų trukmės pirkimo sutartimis, kurios galėtų stabdyti perėjimą prie klimatui neutralaus ūkio.

„Efektyviausias būdas stiprinti ilgalaikį ES energetinį saugumą yra spartinti elektrifikaciją ir vietinę atsinaujinančią energiją bei efektyvumą, o ne gilinti priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro“, – teigiama laiške.

Tuo metu Norvegijos energetikos bendrovė „Equinor“ viešai palaiko ES Arkties strategijos atnaujinimą ir ragina neįvesti bendro moratoriumo žvalgybai šiaurėje. Europos Komisija savo ruožtu nurodo, kad strategijos atnaujinimas dar ankstyvoje stadijoje, o klimato kaitos ir aplinkos apsaugos tikslai išlieka nepakitę.