ES gali įvesti naują mokestį: skaičiuojama milijardinė nauda biudžetui

Pristatytas naujas Europos Sąjungos finansavimo planas gali paliesti internetinių lošimų bendroves, didžiąsias technologijų platformas ir kriptovaliutų rinką. Europos Komisija svarsto galimybę įvesti papildomus visos ES mastu taikomus mokesčius, kurie padėtų finansuoti 2028–2034 metų Bendrijos biudžetą.

Preliminariais vertinimais, naujos priemonės kasmet galėtų papildyti ES biudžetą beveik 11 mlrd. eurų. Šios lėšos būtų naudojamos augantiems Bendrijos įsipareigojimams finansuoti, įskaitant po pandemijos sukurtos programos „Next Generation EU“ skolų grąžinimą.

Daugiausia vilčių siejama su internetiniais lošimais

Tarp svarstomų priemonių daugiausia palaikymo kol kas sulaukia internetinių lošimų sektoriaus apmokestinimas. Europos Komisija skaičiuoja, kad 3 proc. mokestis nuo šio sektoriaus grynosios apyvartos kasmet galėtų sugeneruoti apie 1,9 mlrd. eurų papildomų pajamų.

Vis dėlto sprendimas nėra paprastas. Skirtingose valstybėse galioja nevienodos lošimų taisyklės ir apmokestinimo modeliai, todėl bendros sistemos sukūrimas pareikalautų sudėtingų politinių derybų. Svarstoma, kad mokestis galėtų būti skaičiuojamas nuo operatorių pajamų arba pelno maržos, o kai kuriuose modeliuose dalis finansinės naštos galėtų tekti ir patiems lošėjams.

Akiratyje – technologijų milžinai

Dar daugiau pajamų tikimasi iš skaitmeninių paslaugų mokesčio. Komisijos vertinimu, ši priemonė galėtų atnešti maždaug 5 mlrd. eurų per metus.

Numatoma, kad mokestis būtų taikomas tik didelėms tarptautinėms bendrovėms, kurių metinė pasaulinė apyvarta viršija 750 mln. eurų. Kalbama apie pajamas iš internetinės reklamos, tarpininkavimo platformų ir vartotojų duomenų panaudojimo komerciniais tikslais.

Svarstomas 3 proc. tarifas būtų panašus į kai kuriose ES šalyse jau taikomus nacionalinius skaitmeninių paslaugų mokesčius.

Nauji planai kriptovaliutų rinkai

Trečioji kryptis – kriptoturto apmokestinimas. Ši sritis laikoma sudėtingiausia dėl nuolat besikeičiančių rinkos apimčių ir sunkumų nustatant, kurioje valstybėje vykdomos operacijos.

Komisija analizuoja du pagrindinius variantus. Vienas jų – 0,1 proc. mokestis nuo kriptovaliutų sandorių vertės. Tokiu atveju metinės pajamos galėtų siekti 3–4 mlrd. eurų.

Kitas variantas – kapitalo prieaugio mokestis, kuris būtų taikomas investuotojų uždirbtam pelnui. Šio modelio potencialas vertinamas kukliau – nuo 1 iki 2,4 mlrd. eurų per metus.

Kodėl ES ieško naujų pajamų šaltinių?

Europos Sąjungos biudžetas daugiausia finansuojamas iš valstybių narių įnašų, tačiau augant išlaidoms ieškoma papildomų pajamų šaltinių. Bendrija siekia finansuoti konkurencingumo stiprinimą, investicijas į strategines technologijas, energetiką, gynybą ir kitas prioritetines sritis.

Papildomą spaudimą kelia ir būtinybė grąžinti bendro skolinimosi lėšas, kurios buvo panaudotos ekonomikai gaivinti po COVID-19 pandemijos.

Galutinis sprendimas dar toli

Nors siūlomi mokesčiai gali atrodyti realūs, jų įgyvendinimui reikės visų ES valstybių narių pritarimo. Būtent todėl ekspertai prognozuoja ilgas ir sudėtingas derybas.

Europos Komisijos už biudžetą atsakingas narys Piotras Serafinas pabrėžė, kad be naujų nuosavų pajamų šaltinių bus sudėtinga užtikrinti ambicingą būsimojo biudžeto finansavimą.

Kol kas pateikti skaičiavimai laikomi preliminariais. Galutinės įplaukos priklausys nuo pasirinktų tarifų, išimčių, mokesčių surinkimo tvarkos ir to, kaip greitai valstybės narės susitars dėl bendro modelio.