Prancūzija atsisveikina su ryškiausių XX amžiaus intelektualų: Edgaras Morinas mirė sulaukęs 104-erių

Mirė vienas ryškiausių Prancūzijos intelektualų

Prancūzijos filosofas ir sociologas Edgaras Morinas mirė sulaukęs 104 metų, apie jo mirtį šeštadienį pranešė sutuoktinė. Morinas Prancūzijoje buvo laikomas viešuoju intelektualu, kuris visą gyvenimą ragino mąstyti kritiškai ir priešintis netolerancijai.

Jo vardas neatsiejamas nuo bandymo sujungti skirtingas disciplinas į vieną visumą – nuo filosofijos ir psichologijos iki biologijos bei etnografijos. Ši kryptis vėliau tapo viena atpažįstamiausių jo idėjų ašių, dažnai įvardijama kaip sudėtingumo mąstymas.

„Iki pat paskutinių dienų Edgaras Morinas išliko dėmesingas pasauliui, kitiems ir didiesiems žmogiškiems klausimams“, – sakė Sabah Abouessalam Morin.

Užuojautą reiškė ir Prancūzijos politinio gyvenimo atstovai: pabrėžtas Morino intelektinis universalumas, gebėjimas koreguoti savo pozicijas ir išlaikyti minties laisvę. Reakcijos buvo juntamos plačiame spektre – nuo centro iki kairės, o jo įtaka dažnai apibūdinama kaip peržengianti partines ribas.

Kelias nuo Pasipriešinimo iki CNRS

Morinas gimė 1921 metų liepos 8 dieną Paryžiuje, jo pavardė gimimo liudijime buvo Nahoum. Antrojo pasaulinio karo metais jis prisidėjo prie Prancūzijos Pasipriešinimo, o slapyvardis Morin tapo jo viešuoju vardu visam gyvenimui.

Vėliau jis dirbo žurnalistu, o mokslinį kelią tęsė Prancūzijos Nacionaliniame mokslinių tyrimų centre (CNRS), kuriame ilgainiui tapo tyrimų vadovu. Ši institucija jam suteikė platformą plėtoti tarpdisciplininius tyrimus, kurių jis nuosekliai laikėsi dešimtmečius.

Morino biografijoje ryškus ir konfliktas su ideologiniu uždarumu: kadaise priklausęs Prancūzijos komunistų partijai, jis buvo iš jos pašalintas. Šis lūžis sustiprino jo nepasitikėjimą indoktrinacija ir paskatino nuolat akcentuoti savikritikos būtinybę.

Kino istorijoje – „cinéma vérité“ kryptis

Už Prancūzijos ribų Morinas plačiai žinomas ir kaip vienas „cinéma vérité“ kūrėjų. 1961 metais kartu su režisieriumi Jeanu Rouchu jis sukūrė dokumentinį filmą Chronique d’un été, kuriame per paprastus, spontaniškus pokalbius buvo atveriamos tuometės visuomenės įtampos.

Filmas sekė jaunų paryžiečių kasdienybę ir skatino kalbėti apie socialinius skirtumus, rasę, kolonializmo šešėlius ir kitas temas, kurios tuometiniame viešajame diskurse dažnai būdavo nutylimos. Dokumentikos žanrui tai tapo lūžio tašku, parodžiusiu, kad kamera gali fiksuoti ne tik įvykius, bet ir mąstymą.

Vėlesniais metais Morinas liko aktyvus ir viešojoje erdvėje: komentavo aktualijas, reagavo į klimato krizes ir karus, kalbėjo apie globalizacijos poveikį. Jo tekstuose kartojosi mintis, kad šiuolaikines problemas neįmanoma suprasti vienu „vienos srities“ žvilgsniu, todėl būtina jungti išsibarsčiusias žinias.

Morinas buvo itin produktyvus autorius – išleido dešimtis knygų, o nauji leidiniai pasirodė ir pastaraisiais metais. Jo palikimas, pasak kolegų ir institucijų, išlieka kaip metodas mąstyti apie ateitį, kai sprendimai vis dažniau reikalauja kompleksinio požiūrio.