Jei kino teatruose rodomi filmai visi jau matyti ar tiesiog jų repertuaras nedomina, filmus žiūrėti renkamės namie. Jei kyla klausimas, kokį filmą išsirinkti, ieškome rekomendacijų draugų tarpe, forumuose ar kitais būdais.
Šįkart siūlome tris filmus, kurių bendras bruožas – psichologiškai stiprus poveikis. „Akvariume” – apie paaugliško pasimetimo jausmą. „Pavojingus žaidimus” jau tikriausiai matėte, tačiau kviečiame pažiūrėti šio filmo originalą, kuris neabejotinai pralenkia kopiją. Na, o vampyrizmo manijai prijaučiantys gali nedelsdami ieškotis filmo „Įsileisk mane”, kuris dar kitaip vadinamas skandinavišku „Saulėlydžiu” ir pelnė eilę apdovanojimų. Tačiau apie kiekvieną atskirai:
„Akvariumas” („Fish Tank“, Didžioji Britanija, 2009, rež. Andrea Arnold)
Filme “Akvariumas” (Fish Tank) rež. Andrea Arnold sugrįžta prie strese skęstančios darbinės klasės, kuriai anksčiau priklausė pati. Pasakojama istorija apie Mią (Kate Jarvis už šį vaidmenį triumfavo net keliuose festivaliuose), penkiolikmetę paauglę, užaugusią eiliniame gyvenamųjų namų rajone, Kente. Pikta ir atsisakiusi moteriškųjų “perlų” ji skendi nuolatiniame nepasitenkinime, kuriuos sukelia erotiškoji mama Joanne (Kierston Wareing) bei irzli jaunesnėlė sesuo Tyler (Rebecca Griffiths). Nuo naminės nesusikalbėjimų ar nešvankių kalbėjimų aplinkos Mia randa prieglobstį apleisto namo bute, kur ji pagaliau juda hip-hop ritmu pagal savo pačios pasirinktą muziką.
Situacija pasikečia, kuomet namuose atsiranda Joanne (Mios mamos) naujas draugas Connor (Michael Fassbender), kuris tarsi suveda visas namų moteris ir taip pat įveikia Mios priešiškumą, kuris perauga į bundančio organizmo fiziologinius pojūčius. Connoras tampa jos draugu, kuriuo ji gali pasitikėti.
Režisierė vysto istoriją meistriškai – ji niekad nesmogia akivaizdumu, net kai santykiai krypsta pavojinga linkme, kas filmą paverčia stipriai realistišką, vaizduojantį tendencingą paauglio portretą.
Jautrus, tačiau tikrai neperdėtas pasakojimas apie paauglystės keistą jausmą, kuris sustiprinamas kuomet augi keistoje aplinkoje. Filmas netruko gauti dėmesio, pelnė daugelį apdovanojimų ir yra vertas pamatyti, sugrįžti ir dar kartą suprasti, kad kuomet tau buvo 15 jauteisi toks vienišas… ir kartu tokių vienišų ir nesuprastų buvo/yra daug. Paauglystė, savęs ieškojimas, atradimas, pasitikėjimo sugrįžtuvės – filmo sensorinė ašis.
„Pavojingi žaidimai“, („Funny games”, rež.Michael Haneke, 1997, Austrija)
Kas yra siaubinga filmuose? Tai ne vampyrai kruvinom akim ar sulig žmogaus dydžio plėšrūnių žiurkių kova. Taip, nekalto vaiko išblyškęs veidas ir jo švelni daina prieblandoje, ar priešingai – to pačio vaiko vyriškas riaumojimas tyloje yra baugu. Tačiau dar, be visa ko, yra baugu tai, kas yra realu ir sietina su mūsų pačių gyvenimais.
Austrų režisieriaus Micael Haneke 1997 metų filmas „Pavojingi žaidimai“ prieš metus Lietuvos kino ekranuose pasirodė amerikiečių pastatymo, tačiau tikrieji kino mėgėjams rekomenduotina pamatyti originalą.
Šeima atvažiuoja praleisti savaitgalio nuosavoje viloje prie ežero. Čia svečiuojasi du simpatiški, pedantiškieji Piteris ir Polas. Iš pirmo žvilgsnio galantiški, išsilavinę, turtingi vaikinai iš pradžių elgiasi ypač maloniai ir mandagiai, tačiau netrukus paaiškėja jų viešnagės priežastis. Ir nors stebėdamas tuos nepaaiškinamus perdėto mandagumo pritvinkusių jaunuolių žiaurius veiksmus vis dar tikiesi, kad kažkas čia pasisuks tinkama linkme… Tačiau iš tiesų, tie jaunuoliai pasirodo esą sadistai ir psichopatai.
Į beviltšką klausimą: „Kodėl tu mūsų paprasčiausiai nenužudai?“ buvo atsakyta su neslepiama ironija: „Nederėtų pamiršti pramogos aspekto“.
Režisierius tyrinėja emocinę ir fizinę prievartą. „Žiaurumas ir prievarta seniai tapo popkultūros dalimi. Mes, jos vartotojai, itin dažnai kankinimą ir žudymą ekrane priimame kaip pramogą. Bandau rasti būdą, kaip parodyti žiaurumą tuo, kas jis yra ir visada buvo: skausmas, prievarta ir pažeminimas. Tai, kas neskirta vartojimui.“ (Michaelis Haneke).
„Įsileisk mane” ( „Let the right one in“ rež. Tomas Alfredson , 2008, Švedija)
Tai švediškas „Saulėlydis“. Filmas pastatytas grynai pagal skandinavų minimalizmo ir būtiniausių objektų iškelimo principą. Tai istorija apie užsimezgusią draugystę tarp mokykoje engiamo Edvardo ir mistiškos kaiminystėje atsikraustučios gyventi mergaitės. Kartu su naujakurių atsiradimu Edvardui tampa mieliau gyventi, nes jis pagaliau turi draugę, tačiau visame miestelyje pradeda dėtis keisti įvykiai.
Naktimis miestelyje tampa pavojinga – siautėja nekalto veido mergaitė – vampyrė, kuri žudo žmones. Neįmanoma paauglio ir mergaitės draugystė tampa įmanoma, tačiau palieka skaudžias pasekmes…
