Neskubėkite mesti jų lauk: pomidorų atžalos gali duoti daugiau naudos, nei manėte

Kas yra pomidorų atžalos ir kodėl jos svarbios

Pomidorų šoniniai ūgliai, dar vadinamos atžalos, išauga lapų pažastyse – ten, kur lapkotis jungiasi su pagrindiniu stiebu. Aukštaūgių, vadinamų neapibrėžto augimo pomidorų, atžalos per kelias dienas gali virsti papildomu stiebu su lapais, žiedais ir vėliau vaisiais.

Nors augalui tai natūralus būdas didinti žaliąją masę, darže tai ne visada naudinga. Paliktos atžalos tankina krūmą, konkuruoja dėl vandens ir maisto medžiagų, o vaisiai dažniau lieka pavėsyje ir lėčiau noksta.

Genėjimas paprastai taikomas pomidorus auginant prie kuolo, špagato ar šiltnamyje, kai siekiama geros ventiliacijos ir šviesos. Rečiau genimi žemaūgiai, determinuoti pomidorai, nes per didelis šoninių ūglių šalinimas gali sumažinti žiedynų skaičių.

Kaip iš atžalų pasidauginti pomidorus

Pomidorius galima labai paprastai dauginti auginiais, panaudojant nuskintas atžalas. Šis būdas ypač praverčia, jei dalis daigų nukentėjo nuo šalnų, vėjo ar ligų, o norisi greitai atkurti augalų skaičių neišleidžiant pinigų naujai daigynei.

Geriausia rinktis jauną, tvirtą, sodriai žalią atžalą be dėmių, pageltusių lapų ar įtartinų stiebo pažeidimų. Patikimiausiai įsišaknija 10–20 centimetrų ilgio ūgliai, kurie dar nėra sukrovę žiedų.

Atžalą nupjaukite švariomis žirklėmis ar sekatoriumi kuo arčiau stiebo. Apatinius lapus pašalinkite, palikdami 2–3 viršutinius, kad sumažėtų vandens garinimas ir ūglis mažiau vystų, kol formuosis šaknys.

Ūglį galima merkti į švarų vandenį arba sodinti tiesiai į lengvą, drėgną substratą. Vandenį verta keisti kas 1–2 dienas, kad sumažėtų bakterijų dauginimosi ir puvinio rizika, o indą laikyti šviesioje vietoje be kaitrios vidurdienio saulės.

Persodinti į žemę patartina tada, kai šaknys pasiekia maždaug 2–4 centimetrus. Per ilgai vandenyje užaugusios šaknys būna trapesnės, todėl sodinant lengviau pažeidžiamos, o augalas ilgiau adaptuojasi.

Priežiūra po įsišaknijimo: kad daigas nenusilptų

Pirmas kelias dienas įsišaknijusiam daigui reikia šviesos, bet švelnios – geriausia tinka išsklaidyta šviesa ir užuovėja. Staigus perkėlimas į tiesioginę saulę ar vėją dažnai sukelia stresą, nes lapai pradeda intensyviau garinti vandenį, o šaknys dar nėra pakankamai stiprios.

Daigus rekomenduojama grūdinti palaipsniui, kasdien ilginant laiką lauke. Kai matyti naujas augimas ir augalas nebevysta, tai ženklas, kad šaknys pradėjo aktyviai dirbti ir pomidoras pasirengęs keliauti į didesnį vazoną ar nuolatinę vietą.

Sodinant galima užkasti dalį stiebo giliau, nes pomidorai lengvai formuoja pridėtines šaknis ant užkastos stiebo dalies. Tai padeda greičiau sustiprinti šaknyną ir stabilizuoti krūmą, ypač jei augalas auginamas šiltnamyje ar vėjuotoje vietoje.

Tręšti geriau tik po kelių dienų, kai daigas akivaizdžiai prigijo. Pradžiai tinka saikinga, subalansuota mityba, o azoto perteklius dažniau skatina lapiją ir gali silpninti žydėjimą, todėl jauniems augalams svarbiausia nepersistengti.

Galiausiai verta prisiminti, kad tankus krūmas ir ilgai drėgstantys lapai didina grybinų ligų riziką, todėl laistykite prie šaknų ir palaikykite gerą oro judėjimą. Nuoseklus atžalų šalinimas kartu su protingu dauginiu iš auginių leidžia ir suvaldyti krūmą, ir pasigaminti papildomų sodinukų.