Lietuviai masiškai atsiėmė pensijų pinigus, tačiau beveik pusė jų įstrigo sąskaitose, ekspertai perspėja dėl pasekmių

Po antrosios pensijų pakopos reformos dalis gyventojų nusprendė atsiimti sukauptas lėšas, tačiau naujausi duomenys rodo, kad nemaža šių pinigų dalis taip ir liko bankų sąskaitose. Finansų specialistai atkreipia dėmesį, kad tokiu atveju santaupas pamažu mažina infliacija.

Bankų surinkta statistika rodo, kad gegužės mėnesį gyventojų sąskaitose vis dar buvo apie 47 proc. iš kaupimo sistemos atsiimtų lėšų. Dar maždaug 12 proc. pinigų buvo pasiimta grynaisiais.

Sąskaitoje laikomi pinigai praranda vertę

Pasak finansų rinkos specialistų, nemaža dalis žmonių pasinaudojo galimybe atsiimti lėšas, tačiau kol kas nėra apsisprendę, kaip jas panaudoti.

Kol pinigai laikomi einamojoje sąskaitoje, jų perkamoji galia mažėja. Kainoms kylant, ta pati suma leidžia įsigyti vis mažiau prekių ir paslaugų, todėl ilgalaikėje perspektyvoje toks sprendimas gali būti nuostolingas.

Neinvestuotos lėšos reiškia prarastas galimybes

Ilgalaikiai pensijų fondų rezultatai rodo, kad per daugelį metų investicijos gali generuoti reikšmingą grąžą. Dėl šios priežasties net keli mėnesiai, kai pinigai nedirba, gali reikšti prarastą potencialų uždarbį.

Pavyzdžiui, 6 tūkst. eurų suma, investuota su 8 proc. metine grąža, per metus galėtų uždirbti apie 500 eurų. Pridėjus valstybės skatinamąsias įmokas, galimas skirtumas tampa dar didesnis.

Žinoma, investicijų grąža nėra garantuota, tačiau specialistai pabrėžia, kad neveikiantys pinigai taip pat turi savo kainą.

Svarbiausia – turėti aiškų planą

Finansų ekspertai pabrėžia, kad problema slypi ne pačiame lėšų atsiėmime. Didesnė rizika atsiranda tuomet, kai nėra aišku, kur pinigai bus nukreipti vėliau.

Todėl prieš priimant galutinį sprendimą rekomenduojama įvertinti savo tikslus ir apsvarstyti įvairias alternatyvas. Kadangi galimybė pasitraukti iš sistemos išlieka iki 2027 metų pabaigos, gyventojai turi laiko ramiai apsispręsti.

Viena iš alternatyvų – tęsti kaupimą kitur

Specialistų teigimu, jei lėšos buvo skirtos ateities finansiniam saugumui, logiška ir toliau jas naudoti ilgalaikiam kaupimui. Tam gali būti pasirenkami trečiosios pakopos pensijų fondai ar kitos investavimo priemonės.

Toks sprendimas leidžia išlaikyti ilgalaikio kaupimo kryptį ir neprarasti galimybės auginti kapitalą ateičiai.

Vien valstybinės pensijos gali nepakakti

Ekspertai primena, kad antroji pensijų pakopa buvo sukurta kaip papildomas pajamų šaltinis šalia valstybinės pensijos.

Prognozuojama, kad ateityje vien „Sodros“ pensija gali sudaryti apie 40 proc. buvusių darbo pajamų. Papildomas kaupimas leidžia šią dalį padidinti, o kartu užsitikrinti didesnį finansinį stabilumą senatvėje.

Dėl šios priežasties sprendimą dėl pasitraukimo iš kaupimo sistemos rekomenduojama vertinti ne tik pagal šiandien gaunamą sumą, bet ir pagal tai, kokią įtaką jis gali turėti būsimoms pajamoms po kelių dešimtmečių.