Erkės slepiasi arčiau nei manote: specialistai įvardijo rizikingiausias vietas ir jas viliojančius augalus

Pavasarį dauguma imasi sodo darbų ir planuoja naujus želdinius, tačiau retai susimąsto, kad dalis augalų ir priežiūros įpročių gali padidinti erkių riziką. Erkės vis dažniau aptinkamos ne tik miškuose ar pievose, bet ir prie pat namų, ypač ten, kur susidaro drėgnas ir pavėsingas mikroklimatas.

Erkėms palankiausios vietos yra tos, kur augmenija tanki, o dirvos paviršius ilgiau išlieka drėgnas. Tokiose zonose lengviau slėptis, o šalia gyvenantys smulkūs gyvūnai ir paukščiai gali tapti parazitų pernešėjais, todėl erkės į kiemą patenka greičiau, nei daug kas tikisi.

Aukšta žolė ir tankūs plotai

Viena dažniausių priežasčių – užaugusi, nereguliariai pjaunama žolė ir tankūs, šešėlį metantys želdiniai. Aukšta žolė sukuria vėsesnę ir drėgnesnę aplinką prie žemės, o tai erkėms padeda išlikti aktyvioms ir apsisaugoti nuo išdžiūvimo.

Panašiai veikia ir tankūs šešėliniai želdiniai, pavyzdžiui, paparčiai ar aukštesnės, tankiai sužėlusios gėlynų juostos. Drėgmę ypač gerai sulaiko dirvą dengiantys augalai, pavyzdžiui, gebenės, kurios sudaro patogias slėptuves prie pat žemės.

Krūmai ir gyvatvorės prie žemės

Riziką didina ir krūmai, kurių apatinė dalis tanki ir meta šešėlį dirvos paviršiui. Tokie želdiniai ilgiau išlaiko drėgmę, todėl prie pat žemės susidaro erkėms tinkamos sąlygos, ypač jei krūmai neretinami ir paliekama daug lapijos.

Dažnai problema tampa ir neprižiūrimos gyvatvorės. Tankios, retai karpomos tujų eilės sukuria tamsias, drėgnas ertmes, kuriose erkės gali slėptis, o šalia judantys smulkūs gyvūnai padeda joms plisti po visą sklypą.

Tvarka sode mažina riziką

Praktika rodo, kad daugiausia duoda paprasti priežiūros veiksmai: reguliarus žolės pjovimas ir krūmų karpymas. Kai daugiau saulės pasiekia dirvos paviršių ir greičiau išdžiūsta rasa, erkių aplinka tampa mažiau palanki.

Taip pat verta sutvarkyti vietas, kuriose kaupiasi drėgmė ir šešėlis: lapų sankaupas, šakų krūvas ar malkų stirtas, ypač jei jos laikomos šalia takų, terasos ar vaikų žaidimo zonų. Gyvenant netoli pievų, laukų ar miško, prevencijai reikėtų skirti dar daugiau dėmesio, nes erkėms lengviau patekti į kiemą.

Ar atbaidantys augalai padeda?

Kai kurie augalai dėl intensyvaus kvapo gali šiek tiek prisidėti prie prevencijos, tačiau jų nereikėtų laikyti patikima apsauga. Laboratoriniai tyrimai rodo, kad dalis augalinių eterinių aliejų gali turėti atbaidantį poveikį, bet realiomis lauko sąlygomis rezultatai dažnai būna riboti.

Dažniausiai minimi kvapnūs augalai yra levandos, rozmarinai, čiobreliai, melisos ir citrininės pelargonijos. Kartais rekomenduojami ir specifinio kvapo augalai, pavyzdžiui, bitkrėslės ar katžolės, tačiau saugiausia strategija išlieka tvarkinga, saulės pasiekiama aplinka ir atsargumas po darbų sode.