Rekordinis pranešimų skaičius: nosferatu voras tampa nauja vokiečių kasdienybe

Vokietijoje vis dažniau fiksuojamas vadinamasis nosferatu voras, kuris pastaraisiais metais sparčiai plečia arealą į šiaurę ir jau tapo įprastu radiniu Baltijos jūros pakrantėje. Gamtosaugos organizacija NABU, keliolika metų renkanti gyventojų pranešimus, nurodo, kad naujausi stebėjimai ypač dažni Riugeno ir Uzedomo salose.

Nosferatu voru vadinama rūšis Zoropsis spinimana kilusi iš Viduržemio jūros regiono, tačiau švelnesnės žiemos ir šiltesnis klimatas padeda jai išgyventi ir vėsesnėse platumose. Specialistai taip pat neatmeta, kad vorai į naujas vietas patenka kartu su keliautojų bagažu ar kroviniais, o vėliau įsitvirtina gyvenamuosiuose pastatuose.

Kaip atpažinti nosferatu vorą?

Pavadinimas atsirado dėl būdingo rašto ant priekinės kūno dalies, kurį dalis žmonių sieja su kaukole ar kaukės kontūrais. Vokietiškoje viešojoje erdvėje šis voras pramintas pagal klasikinį siaubo filmą apie vampyrą Nosferatu, o pats vardas prigijo todėl, kad padėjo lengviau atkreipti visuomenės dėmesį į naujai plintančią rūšį.

Patinai paprastai būna mažesni, jų kūno ilgis siekia apie 10–13 milimetrų, o patelės gali užaugti iki 10–19 milimetrų. Su kojomis bendras dydis gali atrodyti įspūdingas, kai kuriais atvejais priartėja prie maždaug 8 centimetrų, todėl radinys namuose neretai sukelia stiprią reakciją.

Ką rodo NABU stebėjimų duomenys?

NABU remiasi gyventojų pranešimais ir nuotraukomis, kurios leidžia sekti rūšies plitimą beveik realiu laiku. Organizacija skelbia, kad 2026 metų pavasarį sulaukė rekordinio pranešimų skaičiaus, o per laikotarpį nuo sausio iki gegužės gauta daugiau nei 2 500 nuotraukų.

Pasak NABU atstovų, šis voras jau užfiksuotas visose Vokietijos federalinėse žemėse, o pranešimų daugėjimas Baltijos pakrantėje rodo, kad rūšis čia nebe atsitiktinė viešnia. Kadangi vorai mėgsta šilumą, jie dažniau pastebimi pastatų viduje, garažuose ar kitose patalpose, kur lengviau rasti prieglobstį.

Ką daryti, jei voras įkando?

Nosferatu voras gali įkąsti, jei jaučiasi spaudžiamas ar jam gresia pavojus, tačiau specialistai pabrėžia, kad tai nėra agresyvi rūšis, sąmoningai puolanti žmones. Įkandimas dažniausiai lyginamas su vapsvos įgėlimu: gali atsirasti skausmas, paraudimas ir patinimas, kurie paprastai sumažėja per kelias dienas.

Daugiau dėmesio turėtų skirti žmonės, turintys alergijų ar patiriantys neįprastai stiprią reakciją, pavyzdžiui, sparčiai didėjantį patinimą ar bendrą prastą savijautą. Tokiais atvejais rekomenduojama kreiptis į medikus, o jei įmanoma, įvertinti situaciją ir užfiksuoti vabzdį ar vorą nuotraukoje, kad būtų lengviau identifikuoti.

Radus nosferatu vorą namuose, patariama jo nesutraiškyti, o atsargiai uždengti indeliu ar stikline, pakišti popierių ir išnešti į lauką. Ši rūšis turi plaukelių, padedančių lipti net lygiu paviršiumi, todėl voras gali pasiekti langus ar kitas vietas, kur jo nesitikima.

NABU taip pat atkreipia dėmesį, kad žiemą vorai dažnai renkasi šiltesnes patalpas, o aptinkami jaunikliai ir kiaušinių kokonai leidžia manyti, kad pastatuose dauginimasis gali vykti beveik visus metus. Paprastai jie minta kitais vorais, taip pat musėmis ir kandimis, todėl ekosistemoje atlieka plėšrūno vaidmenį, nors žmonėms ir kelia nerimą dėl savo dydžio.