Kosmosas tampa nauju karo frontu: Rusija grasina vienai svarbiausių Ukrainos sistemų

Rusijos viešojoje erdvėje vėl skamba grasinimai, kad Maskva gali imtis veiksmų prieš palydovinį internetą „Starlink“, kuriuo plačiai naudojasi Ukraina. Tokie pareiškimai siejami su teiginiu, esą „Starlink“ ryšys padeda koordinuoti Ukrainos bepiločių atakas okupuotose teritorijose.

Vienas Rusijos karinių komentarų autorių Andriejus Klincevičius tvirtino, kad jei „Starlink“ ir toliau bus naudojamas smūgiams, Rusija galėtų „neutralizuoti“ ar net „sunaikinti“ dalį palydovų. Jo žodžiais, sistema esą yra saugoma JAV gynybos struktūrų, todėl bet kokie veiksmai prieš ją reikštų tiesioginę eskalacijos riziką.

Grasinimai nuskambėjo po pranešimų apie 2026 metų gegužės 21–22 dienomis įvykdytą dronų smūgį Starobelsko apylinkėse. Rusijos pusė tvirtino, kad atakoje žuvo nuo 18 iki 21 žmogaus ir buvo sužeistų, o Ukraina tikino taikiusi į karinius taikinius ir neigė, kad ataka buvo nukreipta prieš civilius.

Kas iš tiesų įmanoma kosmose?

Rusija jau yra demonstravusi antisatelitinius pajėgumus. 2021 metais ji atliko antisatelitinio ginklo bandymą, kurio metu buvo sunaikintas vienas pačios Rusijos palydovas, o orbitoje susidarė didelis pavojingų nuolaužų kiekis, kėlęs riziką kitiems kosmoso objektams.

Ekspertai paprastai pabrėžia, kad „Starlink“ kaip tūkstančių mažų palydovų tinklas yra atsparesnis nei pavieniai dideli palydovai, tačiau tai nereiškia, kad jis nepažeidžiamas. Realistiškesnės priemonės būtų ryšio trikdymas, signalų slopinimas ar atakos prieš atskirus elementus, o ne bandymas fiziškai sunaikinti visą konstelaciją.

Vis dėlto bet koks kinetinis smūgis palydovams žemojoje orbitoje turėtų plačias pasekmes: nuolaužos gali pažeisti kitus palydovus, didinti susidūrimų tikimybę ir ilgainiui riboti saugų naudojimąsi orbita. Dėl to daugelis valstybių tarptautiniu mastu ragina vengti bandymų, kurie kuria nuolaužas.

„Starlink“ vaidmuo kare

„Starlink“ nuo plataus masto karo pradžios tapo vienu svarbiausių ryšio kanalų Ukrainos pajėgoms, ypač ten, kur įprasta infrastruktūra sugriauta arba aktyviai trukdoma. Palydovinis internetas suteikia gana stabilų ryšį, kuris yra kritiškas žvalgybai, koordinavimui ir bepiločių sistemų naudojimui.

Tekste minimi ir ankstesni veiksmai, kai 2026 metų vasarį „SpaceX“ esą apribojo prieigą prie neautorizuotų terminalų, kuriais galėjo naudotis Rusijos pajėgos. Tokie sprendimai parodo, kad komercinės kosmoso paslaugos šiame kare tampa ne tik technologine, bet ir politine priemone.

Tarptautinėje praktikoje vis dažniau akcentuojama tendencija, kad komerciniai palydovai ir ryšio paslaugos tampa karinių operacijų dalimi, todėl didėja jų pažeidžiamumo ir reguliavimo klausimai. Tai kelia naujų diskusijų apie tai, kur baigiasi civilinė infrastruktūra ir kur prasideda teisėtas karinis taikinys.

Ką tai reikštų JAV ir Europai?

Jei grasinimai virstų veiksmais, pasekmės neapsiribotų vienu karu: sutrikimai palydoviniame ryšyje paveiktų civilines paslaugas, logistiką ir dalį kritinės infrastruktūros, o kosminės nuolaužos taptų ilgalaike problema visai pramonei. Dėl to grėsmė palydovams dažnai vertinama kaip spaudimo priemonė, siekiant atgrasyti Vakarus nuo paramos.

Kol kas nėra viešai patvirtintos informacijos, kad Rusija būtų ėmusis tiesioginių kinetinių veiksmų prieš „Starlink“ palydovus. Tačiau retorikos aštrėjimas rodo, kad kosmosas vis labiau įtraukiamas į geopolitinę konfrontaciją, o komercinės technologijos tampa jos epicentru.

„Rusija gali imtis veiksmų prieš „Starlink“ palydovus, jei sistema bus toliau naudojama smūgiams“, – sakė Andriejus Klincevičius.