Briuselyje verda naujas ginčas: ištrinta „Signal“ žinutė sukėlė naują skaidrumo krizę Europos Komisijoje

Europos Sąjungos ombudsmenė Teresa Anjinho pareiškė, kad Europos Komisija netinkamai administravo prašymą suteikti prieigą prie Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono trumposios žinutės Ursulai von der Leyen. Žinutėje, kuri buvo išsiųsta 2024 metų pradžioje, Macronas ragino stabdyti derybas dėl prekybos susitarimo su „Mercosur“ bloku.

Tyrimas pradėtas po žurnalistinio prašymo susipažinti su šia žinute, kai Komisija pripažino, kad pranešimas egzistavo, tačiau nurodė, jog jis buvo automatiškai ištrintas. Pasak Komisijos, taip nutiko todėl, kad susirašinėjimui naudotoje programėlėje „Signal“ buvo įjungta dingstančių žinučių funkcija.

Ką rekomenduoja ombudsmenė?

Ombudsmenė rekomendavo Komisijai užtikrinti, kad tekstinės ir momentinių žinučių platformose siunčiami pranešimai, susiję su ES politikos formavimu, veikla ar sprendimais, būtų išsaugomi pagrįstą laikotarpį. Tai turėtų galioti ir tais atvejais, kai naudojamos automatinio ištrynimo funkcijos.

Be to, ombudsmenė sukritikavo Komisiją dėl to, kad atsakymas į prašymą pateikti informaciją užtruko apie 15 mėnesių. Anot jos, toks delsimas kelia abejonių, ar institucijos tinkamai laikosi skaidrumo ir dokumentų valdymo pareigų.

„Tai, kaip Komisija tvarkė pareiškėjo prašymą dėl viešos prieigos, buvo netinkamas administravimas“, – rašė Teresa Anjinho.

Komisijos pozicija ir platesnis kontekstas

Europos Komisija teigia, kad ombudsmenės pastabos pirmiausia susijusios su vėlavimu atsakyti, o ne su pačiu faktu, kad žinutė nebuvo išsaugota. Komisijos atstovas taip pat akcentavo, jog Komisijos pirmininkei ir valstybių vadovams svarbu turėti galimybę bendrauti pasitikėjimo ir konfidencialumo aplinkoje.

Šis atvejis prisideda prie platesnių diskusijų apie tai, kaip ES institucijos turi tvarkyti aukšto lygio pareigūnų susirašinėjimą, kai sprendimai ir derybos vis dažniau aptariami ne tik oficialiais raštais, bet ir momentinių žinučių programėlėse. Praktikoje tai reiškia, kad skaidrumo principas vis dažniau susiduria su technologiniais įpročiais, kai dalis komunikacijos išnyksta automatiškai.

Ombudsmenės rekomendacijos ypač aktualios ir dėl ankstesnių ginčų, kai von der Leyen susirašinėjimas žinutėmis buvo atsidūręs viešumoje, o institucijų pareiga užtikrinti dokumentų prieinamumą tapo teisiniu bei reputaciniu klausimu. Tikėtina, kad po šios išvados Komisija turės tikslinti vidaus taisykles, kaip fiksuojami ir archyvuojami su sprendimų priėmimu susiję pranešimai.