Afganistano moterų realybė: susideginimas – vienintelė išeitis

Jungtinių Tautų statistikos duomenimis, mažiau nei 45 proc. Afganistano moterų išteka iki sulaukusios 18 metų, didžioji dalis ankščiau nei 16-kos. Daugybė mergaičių yra atiduodamos į žmonas kaip mokestis už skolas, kas nulemia jų vergišką gyvenimą ir dažną kartą smurtą vyro šeimoje, rašo „New York Times“.

Herato miesto ligoninė yra vienintelis centras Afganistane, kur yra gydomos nudegimų aukos. Susideginimai – įprasta šio regiono savižudybių rūšis. Vien spalio mėnesį į Herato ligoninę buvo atvežtos 75 susideginti mėginusios moterys. Dalį jų apdegino jų giminaičiai. Tai 30 proc. daugiau, nei tokių atvejų pernai. Tiesa, skaičiai sako mažiau, nei pačių pacienčių istorijos.

Naktį prieš susideginant, afganistanietė Gula Zada, nusivedė savo vaikus į sesers šeimos vakarėlį. Atrodė, kad viskas gerai. Vėliau paaiškėjo, kad Gula pamiršo nupirkti dovaną, kas paskatino jos giminaičius viešai ją peikti ir žeminti, pasakojo jos sūnus Juma Gulas.

Šis, iš pirmo žvilgsnio menkniekis, visiškai palaužė moterį. Ponia Zada, kuriai buvo 45 metų, šešių vaikų motina mirė nuo nudegimų, dengusių apie 60 proc. jos kūno. Išgyvenimas yra retenybė, net kai nudega 40 proc.

Afganistane laikoma didžiausia gėda, apie savo šeimos problemas kalbėti viešai, todėl dažnai psichinės ligos nutylimos ir nėra gydomos. Pasak medikų, ponia Zada veikiausiai sirgi depresija. Pasirinkimų teisės Afganistano moterys beveik neturi – šeima yra jų likimas. Galimybių šviestis jos turi mažai, dar mažiau laisvės pasirinkti vyrą ir išvis neturi teisės pasirinkti savo rolės nuosavuose namuose.

Tiesioginės moters pareigos yra tarnauti savo vyro šeimai. Už jos ribų – moteris yra pašalinė. „Moteris, pabėgusi iš namų, gali būti išprievartauta, pasodinta į kalėjimą, tuomet sugrąžinta į namus, kur neaišku kas bus su ja padaryta…“,- teigė Rachel Reid, Žmogaus teisių tarnybos tyrėja, sekanti prievartos prieš moteris atvejus.

Moterys ir mergaitės būna supančiotos santuokos saitais iki mirties. Tos, kurios išgyvena mėginimus susideginti, tampa vyro šeimos įkaitėmis, nors sutuoktinis veda kitą, nesusitepusios reputacijos moterį.

„Smurtas į Afganistano moterų gyvenimus ateina iš visų pusių: iš jos tėvo ar brolio, iš vyro, iš anytos, iš šešuro ir taip toliau,“- teigė daktaras Shafiqa Eaninas, plastikos chirurgas nudegimų ligoninėje, kurioje visuomet slaugoma mažiausiai 10 tyčia apsideginusių moterų. „Šiuo metu turime dvi pacientes, kurias mėgino sudeginti jų anytos ir sutuoktiniai,“- teigė gydytojas Arifas Jalali, vyriausiasis ligoninės chirurgas.

Kai kurioms šeimos narių apdegintoms moterims ligoninės rekomenduoti juristai padeda inicijuoti skyrybas, bet tokie atvejai yra gana reti.

Sužadėta 8-erių ir ištekinta 12-kos, Farzana susidegino po to, kai jos šešuras žemino ją, teigdamas, kad ji neišdrįstų susideginti. Jai buvo 17metų ir nuo pat santuokos pradžios tvėrė smurtą nuo jos vyro ir jo šeimos narių. Ji paliko savo devynių mėnesių dukrelę vyrui, kad vaikas jos nematytų, tada pati apsipylė degalais ir padegė save. „Jaučiausi tokia liūdna ir pikta ant savo vyro ir jo tėvų, kad čiupau degtukus ir padegiau save,“- teigė Farzana.
 

Farzanos istorija byloja apie nusivylimą ir radikalius išpuolius, kuriuos kelia moterų vyrų šeimos nariai. Mergaitė buvo gabi, mėgstamiausias dalykas mokykloje buvo iraniečių kalba ir poezija, Farzana svajojo tapti mokytoja. Deja, ji buvo pažadėta šeimai, kuri ištekino savo dukterį už Farzanos brolio, todėl kai jai sukako 12 metų, įvyko savotiškas dviejų šeimų apsikeitimas dukterimis. Farzanos vyrui tuo metu sukako vos 14-ka.
 

„Vos pabudau savo vestuvių dieną, jis sumušė ir pradėjo rėkti… Jis visuomet stengėsi įtikti savo motinai, todėl visaip mane pravardžiuodavo,“- pasakojo Farzana. Smurtas prieš ją tęsėsi ketverius metus. Tuomet jos brolis susirado antrą žmoną, taip pažemindamas Farzanos vyro šeimą, kuri kaip atkirtį į viešą pažeminimą, uždraudė Farzanai matytis su savo motina, o jos vyras ją ėmė mušti dar dažniau.

„Ketinau pabėgti iš namų, tačiau tuomet pagalvojau: kas atsitiks su mano šeimos vardu? Niekas mano šeimoje neprašė skyrybų. Tai kaip aš galėjau būti pirma?“,- savo poziciją aiškino nukentėjusioji. Savo sprendimą susideginti ji motyvavo šešuro provokacija: „Dalykas, paskatinęs mane, pasidegti, buvo mano šešuro išsakyti žodžiai: „Tu nesugebėtum susideginti.““ Bet ši sugebėjo.

58proc. jos kūno nudegė. Tuo tarpu, kol giminaitis guldė jos kūną į automobilį, jos vyras jam paliepė: „Jei kas nors klaus – nesakyk jiems mano vardo, nesakyk, kad aš kažkuo dėtas dėl to.“ Po 57 dienų ligoninėje ir daugkartinio odos persodinimo, Farzana grįžo į savo motinos namus, taip pažeisdama savo šeimos tradicijas. Farzanos dukrą globoja vyro šeima, motinai su dukra neleidžiama matytis.

Kodėl Afganistano moterys nepasirenka kitokios savižudybės formos? Daktaras Jalali teigia, kad to priežastis yra skurdas. Dauguma Afganistano moterų klaidingai mano, kad mirtis bus staigi. Halima, dvidešimtmetė pacientė, teigė, svarsčiusi nušokti nuo stogo, bet pabijojo, kad tesusilaužys sau koją. „Jei pasidegsiu save – tuomet viskas bus baigta,“ – ji galvojo.

Didžiausia rizika yra sepsis. Tai mirtina infekcija, kuri dažniausiai prasideda antrą savaitę, po sunkaus nudegimo. Sepsį labai sunku sustabdyti, teigia gydytojas Sheridanas. Net labai sunkia nudegimo forma kenčiantys žmonės, gali šnekėti iki pat savo mirties, kas suteikia šeimoms tuščių vilčių.