Saulės energetikos bumas Europoje: ką verta žinoti prieš investuojant?

Per vieną dieną gyventojai išnaudojo visą 13 mln. eurų paramą saulės elektrinėms, dar kartą parodydami, kad susidomėjimas nuosava elektros gamyba Lietuvoje išlieka itin didelis. Nors paraiškų teikimo pradžią lydėjo techniniai trikdžiai, tūkstančiai žmonių suskubo pasinaudoti galimybe susigrąžinti dalį investicijų į saulės energiją.

Toks aktyvumas nestebina. Augančios elektros kainos, noras sumažinti priklausomybę nuo rinkos svyravimų ir didėjantis dėmesys energetiniam savarankiškumui skatina gyventojus ieškoti ilgalaikių sprendimų. Saulės elektrinės daugeliui jau tapo nebe ateities technologija, o kasdieniu būdu mažinti sąskaitas už elektrą.

Panašios tendencijos matomos ir kitose Europos valstybėse. Vis daugiau namų ūkių investuoja į saulės energiją, o rinkoje populiarėja tiek tradicinės stoginės elektrinės, tiek mažesnės, lengvai montuojamos sistemos, skirtos butams ar nuomojamam būstui.

Visa parama išdalinta per kelias valandas

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) pranešė, kad jau pirmąją kvietimo dieną buvo pateikta daugiau kaip 11 tūkst. paraiškų. Dėl didelio prisijungimų skaičiaus ryte dalis gyventojų susidūrė su sistemos veikimo sutrikimais, tačiau po kelių valandų jie buvo pašalinti.

Parama buvo skirta gyventojams, kurie saulės elektrines įsirengė nuo 2022 metų vasario mėnesio. Už kiekvieną įrengtą kilovatą buvo numatyta 170 eurų kompensacija, o tam tikrus papildomus kriterijus atitinkančiai įrangai – 221 euras už kilovatą.

Finansavimas buvo taikomas iki 7 kW galios elektrinėms. Nors šio kvietimo lėšos jau išnaudotos, dar vienas paramos etapas preliminariai planuojamas šių metų pabaigoje.

Saulės energetikos bumas Europoje

Susidomėjimas saulės elektrinėmis auga visoje Europoje. Energetikos ekspertai pastebi, kad gyventojai vis dažniau siekia sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir apsisaugoti nuo elektros kainų svyravimų.

Didžiausią proveržį demonstruoja Vokietija, kur per kelerius metus buvo įrengta daugiau nei milijonas mažųjų saulės elektrinių sistemų. Prie augimo prisidėjo valstybės skatinimo priemonės, mažėjančios įrangos kainos ir supaprastintas montavimas.

Pastaruoju metu prie šios tendencijos jungiasi ir kitos Europos valstybės. Belgija leido gyventojams patiems montuoti mažos galios saulės sistemas, o Jungtinėje Karalystėje prekybos tinklai pradėjo siūlyti nebrangius saulės energijos komplektus, kuriuos galima naudoti be sudėtingų montavimo darbų.

Tradicinės elektrinės ar mažieji saulės moduliai?

Ekspertai pabrėžia, kad klasikinės stogo saulės elektrinės vis dar išlieka efektyviausias būdas reikšmingai sumažinti elektros išlaidas. Tokios sistemos gali pagaminti didelę dalį namų ūkiui reikalingos elektros energijos ir ilgainiui leidžia sutaupyti tūkstančius eurų.

Tuo metu mažieji prijungiami saulės moduliai dažniau laikomi papildomu sprendimu. Jie tinkami gyventojams, kurie neturi galimybės įsirengti pilnos elektrinės ant stogo, pavyzdžiui, gyvenantiems daugiabučiuose ar nuomojamuose būstuose.

Nors jų generuojamas elektros kiekis gerokai mažesnis, tokie įrenginiai gali padėti aprūpinti nuolat veikiančius prietaisus – šaldytuvus, interneto maršrutizatorius ar kitą nedidelės galios techniką.

Ar saulės elektrinė visada sumažina sąskaitas?

Energetikos specialistai atkreipia dėmesį į reiškinį, vadinamą „saulės energijos atoveiksmio efektu“. Įsirengę elektrinę žmonės kartais pradeda vartoti daugiau elektros vien todėl, kad jaučiasi gaminantys ją nemokamai.

Tokiais atvejais bendras suvartojimas išauga, todėl tikėtinas sutaupymas sumažėja, o investicijos atsipirkimo laikotarpis pailgėja. Dėl šios priežasties ekspertai rekomenduoja išlaikyti tuos pačius taupaus vartojimo įpročius net ir pradėjus gaminti elektrą savo reikmėms.

Nepaisant to, saulės energetikos populiarumas Lietuvoje ir Europoje nemažėja. Vien per dieną išdalinta 13 mln. eurų parama parodė, kad gyventojai vis aktyviau renkasi nuosavą elektros gamybą ir siekia didesnio energetinio savarankiškumo.