Mokslininkai atskleidė, kas vyksta organizme kasdien vaikštant: nauda gali nustebinti daugelį

Kelis dešimtmečius buvo kartojama, kad norint būti sveikam reikia bėgioti, kilnoti svarmenis ar lankyti brangius sporto klubus. Vis dėlto vis daugiau tyrimų rodo, kad paprastas, bet nuoseklus greitas ėjimas kasdien daro stebėtinai platų poveikį visam kūnui – nuo smegenų iki žarnyno.

Specialistai pabrėžia, kad svarbiausia yra reguliarumas ir tinkamas tempas, o ne įspūdinga distancija ar sportinė apranga.

Kaip ėjimas veikia smegenis ir akis?

Ilgai sėdint didėja demencijos ir Alzheimerio ligos rizika, nes mažėja hipokampo – atmintį valdančios smegenų srities – tūris. Tyrimai rodo, kad reguliarus ėjimas skatina kraujotaką smegenyse, didina neurotrofinių faktorių gamybą ir taip lėtina šį nykimo procesą.

Judėjimas svarbus ir regėjimui. Sergant glaukomą, akies viduje didėja spaudimas, kuris pažeidžia regos nervą. Glaukomos tyrimų fondai nurodo, kad vidutinio intensyvumo ėjimas padeda stabilizuoti akispūdį ir pagerinti kraujotaką akies audiniuose, o tai gali prisidėti prie lėtesnio ligos progresavimo.

Širdis, kvėpavimas ir cukraus kiekis kraujyje

Amerikos širdies asociacijos duomenimis, vaikščiojimas širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai yra panašiai veiksmingas kaip bėgimas, tačiau sukelia mažesnę sąnarių ir raumenų apkrovą. Greitas žingsnis padeda mažinti kraujospūdį, blogojo cholesterolio koncentraciją ir gerina kraujagyslių elastingumą.

Duke universiteto mokslininkų tyrimas parodė, kad ilgesnis ėjimas vidutiniu tempu gali labiau pagerinti gliukozės toleranciją nei intensyvus bėgimas. Vaikščiojant organizmas mokosi efektyviau naudoti cukrų, mažėja apkrova kasai ir rizika vystytis antro tipo diabetui.

Ne mažiau svarbi ir kvėpavimo sistema. Gilus, ritmiškas kvėpavimas einant padeda geriau vėdinti apatines plaučių dalis, pašalinti susikaupusius dujų ir teršalų likučius bei stiprina imuninę apsaugą.

Stuburas, kaulai, žarnynas ir nuotaika

Vaikščiojimas yra mažo poveikio, bet nuolat kartojama apkrova, kuri skatina kaulų audinio atsinaujinimą ir mažina osteoporozės riziką. Kartu dirba ir gilieji nugaros raumenys, todėl gerėja laikysena, mažėja lėtinio nugaros skausmo epizodų.

Judant aktyvėja žarnyno peristaltika, reguliuojasi tuštinimasis ir mažėja storosios žarnos vėžio rizika. Dideli epidemiologiniai tyrimai rodo, kad fiziškai aktyvūs žmonės rečiau serga šia onkologine liga ir geriau toleruoja gydymą.

Galiausiai, ėjimas veikia psichiką. Tyrimai Journal of Psychiatric Research ir universitetuose Jungtinėse Amerikos Valstijose rodo, kad 30 minučių energingo ėjimo per dieną reikšmingai mažina depresijos ir nerimo simptomus, nes slopina kortizolio gamybą ir skatina endorfinų bei smegenų neurotrofinio faktoriaus išsiskyrimą.

Koks turi būti kasdienis ėjimas?

Specialistai rekomenduoja siekti bent 30 minučių greito ėjimo kasdien arba bent 6 000 žingsnių. Tempas turėtų būti toks, kad galėtumėte kalbėti, bet nebenorėtumėte dainuoti – vadinamasis „kalbėjimo testas“ padeda orientuotis intensyvume.

Patogūs, pėdą prilaikantys batai, tiesi laikysena ir laisvai siūbuojančios rankos didina saugumą ir energijos sąnaudas. Svarbiausia – pasirinkti konkretų dienos laiką ir ėjimą paversti įpročiu, nes naudą lemia ne pavienės „herojiškos“ treniruotės, o nuolatinis kartojimas.