Nuaidėjus karštoms diskusijoms apie netrukus rinkoje galinčias pasirodyti aborto piliules ( [-[0]-] ), klausiame: ką iš tiesų abortas reiškia moteriai, vyrui ir kokios gali būti tokio sprendimo pasekmės?
Abortas (lot. abortus, iš ab „nuo, šalin“ + oriri „kilti, gimti“) – tai savaiminis arba tyčinis nėštumo nutraukimas.
Kodėl moterys nusprendžia neleisti naujai gyvybei ateiti į pasaulį? Priežastys gali būti pačios įvairiausios: pavojus moters sveikatai, nėštumas po patirto lytinio smurto, jaunas besilaukiančiosios amžius (tuomet neretai lemiamą žodį taria tėvai ar globėjai), bloga ar neprognozuojama finansinė padėtis, blogi santykiai su būsimo kūdikio tėvu ir daugelis kitų. Vis dėlto, ima ryškėti tendencija, kad neplanuotas nėštumas yra nutraukiamas ir dėl karjeros.
Lietuvoje legaliai abortas nutraukiamas iki 12 nėštumo savaitės. Ir nors teigiama, kad šiuo laikotarpiu atliktos procedūros komplikacijų tikimybė labai maža, vis tik medikai pripažįsta, kad maždaug nuo 10 savaitės rizika didėja sulig kiekviena diena.
Kokios gali būti fizinės ir psichologinės tyčinio aborto pasekmės? Visų pirma, gali prasidėti kraujavimas, gimdos infekcija (kurios požymiai gali išryškėti net praėjus tam tikram laikui po aborto), sutrikti menstruacijų ciklas, moteris gali pradėti jausti nuolatinį nerimą, įtampą, irzlumą, ją gali kamuoti nemiga.
Medikai pabrėžia, kad moteriai, kuri pastojo pirmą kartą, nėštumo nutraukimas gali turėti ypač rimtų pasekmių ar net tapti pagrindine sunkaus vėlesnio gimdymo, persileidimo ar net nevaisingumo priežastimi. Taip pat tokia rizika išauga, kai nutraukiamas vėlyvas nėštumas.
Nemaža dalis nėštumą nutraukusių moterų jaučia stiprų psichologinį diskomfortą, kuris neretai būna stipresnis ir ilgiau juntamas nei fiziniai padariniai. Dažnai nutinka, taip, kad atšąla santykiai su partneriu, moteris ima vengti ne tik artimųjų, bet ir kitų aplinkinių, darosi socialiai izoliuota, ji nenori gyventi lytinio gyvenimo. Itin dažnai pasitaiko depresija, nenumaldomas kaltės jausmas, kartais peraugantis net į sunkias psichines ligas.
O kaip jaučiasi vyrai? Jei jie nepalaiko nuolatinio ryšio su pastojusia moterimi („vienos nakties nuotykis“ ir pan.), dažniausiai apie nėštumą ar jo nutraukimą taip ir nesužino. Tačiau jei tokį sprendimą priima pora, vyras dažnai taip pat sunkiai išgyvena situaciją. Neretai, jis nežino, kaip elgtis su nėštumą nutraukusia moterimi, ko pasekoje mėgina apsimesti, kad nieko neįvyko (kas, žinoma, itin skaudina moterį).
Iki šiol vyksta aršūs debatai dėl to, kurią nėštumo stadiją galima laikyti naujo individo, asmenybės pradžia. Medikai išskyrė tokias kūdikio vystymosi etapus: iki 6 nėštumo savaitės vyksta vadinamoji gemalinė stadija, 6 savaičių vaisius jau turi galvos, liemens ir galūnių užuomazgas, 8 – 10 savaitę jau galima ultragarsu užfiksuoti širdies dūžius, jau būna beveik susiformavę ne tik vidaus organai, bet ir pirštukai, ausys ir akys, 11 – 12 savaitę vaisius jau turi visus, taip pat lyties organus, galva įgyja aiškius kontūrus. Daugelis laikosi nuomonės, kad ši vystymosi stadija jau yra naujo žmogučio pradžia, tad tokiu metu nutrauktas nėštumas privalo būti traktuojamas žmogžudystė.
O kokia Jūsų nuomonė – kada pateisinate ar nepateisinate tokį moters žingsnį?
