Aplinkos apsaugos agentūros oro kokybės tyrimų duomenimis pastarosiomis dienomis dėl nepalankių teršalų išsisklaidymui meteorologinių sąlygų visuose miestuose kietųjų dalelių (KD10) koncentracija viršijo paros ribinę vertę.
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Alina Ragoža perspėja, kad oro užterštumas kietosiomis dalelėmis gali turėti įtakos žmogaus sveikatai.
Didžiausią įtaką oro užterštumo padidėjimui galėjo turėti dėl silpno vėjo nesisklaidantys teršalai, patenkantys į orą dėl intensyvaus kūrenimo šildant patalpas. Taip pat prognozuojama, kad ir kitomis dienomis kietųjų dalelių koncentracija išliks didelė ir daugelyje miestų viršys paros ribinę vertę. Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, kietųjų dalelių (KD10) paros ribinė vertė (50 µg/m³) neturi būti viršyta daugiau kaip 35 dienas per kalendorinius metus.
Visų miestų problema
Oro užterštumas kietosiomis dalelėmis yra pagrindinė miestų aplinkos oro kokybės problema. Kietosios dalelės – tai ore esančių dalelių ir skysčio lašelių (aerozolių) mišinys, kurio sudėtyje gali būti įvairių komponentų – rūgščių, sulfatų, nitratų, organinių junginių, metalų, dirvožemio dalelių, dulkių, suodžių ir kt. Į orą išmetamos kietosios dalelės labai skiriasi savo fizine ir chemine sudėtimi, skirtingi yra dalelių dydžiai ir jų išmetimo šaltiniai.
Kuo mažesnis dalelių skersmuo, tuo gilesnius kvėpavimo takus jos pasiekia ir gali pradėti kauptis tam tikrose plaučių vietose ar netgi patekti į kraują. KD10 dalelės (kurių dydis ore yra nuo 2,5 μm iki 10 μm) kelia didžiausią susirūpinimą, kadangi jos yra pakankamai mažos, kad galėtų prasiskverbti giliai į plaučius ir tokiu būdu sukelti didelę grėsmę žmogaus sveikatai. Didesnės kietosios dalelės sulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose ir dažniausiai čiaudint ar kosint iš jų pašalinamos.
Dažniausiai kietųjų dalelių koncentracijos padidėjimą lemia autotransporto sukelta tarša, statybų, gatvių tiesimo, remonto darbai, kūrenimas kietuoju kuru, nepalankios teršalų išsisklaidymui meteorologinės sąlygos (rūkas, dulksna, silpnas vėjas).
Atšalus orams suintensyvėja šiluminės energijos gamyba tiek energetikos įmonėse, tiek ir individualiuose namuose, dėl to padaugėja ir į orą išmetamų teršalų. Be to, šaltomis dienomis orai dažnai būna ramūs, be kritulių, oro srautai apatiniuose atmosferos sluoksniuose juda nepakankamai, kad išsklaidytų besikaupiančius teršalus.
Galimi sveikatos sutrikimai
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, padidintas oro užterštumas kietosiomis dalelėmis daro įtaką sergamumo kvėpavimo bei širdies ir kraujagyslių ligomis didėjimui.
Padidėjus aplinkos ore kietųjų dalelių koncentracijai, stebimi ūmūs sveikatos sutrikimai: dirginami viršutiniai kvėpavimo takai – peršti nosį, gerklę, atsiranda kosulys bei apsunkintas kvėpavimas. Tarp sergančių lėtinėmis kvėpavimo ar kraujotakos sistemos ligomis pastebimi šių ligų paūmėjimai – ypač bronchinės astmos, obstrukcinio bronchito priepuolių, širdies veiklos sutrikimų. Be to, kietosios dalelės absorbuoja toksines medžiagas bei mikroorganizmus ir perneša juos į gilesnius kvėpavimo takus, o tai gali sukelti lėtinius apsinuodijimus, alergines organizmo reakcijas. Epidemiologinių mokslinių tyrimų duomenimis, kietųjų dalelių poveikis siejamas su vidutinio būsimo gyvenimo trukmės sumažėjimu, daugiausiai dėl mirtingumo nuo kvėpavimo ir kraujotakos sistemos ligų bei plaučių vėžio.
Vaikai, ypač kūdikiai, nėščiosios, vyresnio amžiaus žmonės bei asmenys, sergantys astma ir kitomis kvėpavimo bei kraujotakos sistemos ligomis, yra jautresni neigiamam užterštos aplinkos poveikiui.
Padidėjus aplinkos oro taršai, gyventojams patariama riboti darbinę veiklą ir fizinį aktyvumą lauke, neatidarinėti orlaidžių, langų, sergantiems lėtinėmis ligomis pasirūpinti vaistų atsarga, jei įmanoma, pasistengti išvykti iš didmiesčio, ypač asmenims, jautresniems užteršto oro poveikiui.
