Majonezas – skonio žudikas

Mes taip pamėgome majonezą, kad jo dedame kone į visus patiekalus. Tuo tarpu prancūzams, išradusiems šį padažą, toks “pasityčiojimas” iš produkto galėjo prisisapnuoti tik baisiausiame košmare…

Kepiniai

Nors majonezo – prancūzų virėjų išradimo – rūšių yra labai daug, užkepėlėms ir kepinimas jie šio produkto nenaudoja. Prancūzijoje majonezas gaminamas tik iš šviežių produktų, prieš pat jo vartojimą.
Tie patys prancūzai priežastimi, kodėl majonezas dažnai naudojamas netinkamai, įvardija tai, kad pramoniniu būdu pagamintas jis yra panašus į grietinę. Maža to, jis riebus, pasižymi “minkštinamosiomis” savybėmis.

Deja, minusas tokio patiekalo vienas, bet nemenkas – valgydami jausite tik majonezo skonį. Tad ar verta kepti žuvį arba mėsą, jei vis tiek valgysite tik majonezą.

Šašlykas

Egzistuoja versija, kad taip dažnai ir į daugelį patiekalų majonezas dedamas dėl to, kad jame esantys skonio stiprikliai net nepatyrusio virėjo patiekalą padaro valgomą. Be to, acto rūgštis, kurios yra pramoniniu būdu pagamintame majoneze, mažina skonių receptorių jautrumą. Dėl to žmogus prarandą gebėjimą atskirti skonio tonus.

Dar viena pastarųjų dešimtmečių niekam tikusi mada – ilgas mėsos marinavimas su majonezu. Pasak mitybos specialistų, visiškai bereikalingas dalykas. Mat ir čia rezultatas tas pats – mėsos skonį pakeis majonezas.

Geriausiai mėsai marinuoti tinka actas (ne acto esencija), citrinos rūgštis, kefyras, vynas, netgi kiviai, kurie puikiai minkština mėsą. Jos skonį ir aromatą pagerins gvazdikėliai, kalendra, svogūnai, imbieras.

Salotos

Su salotomis taip pat ne viskas paprasta. Nors majonezas ir buvo pagamintas kaip pagardas joms, jis vartotas visai kitaip nei dabar. Prancūzų virtuvėje kažkada buvo patiekalas, kurį galima būtų pavadinti “majonezo rinkiniu”. Tai buvo užkandžių asorti (žvėrienos gabaliukai, putpelių kiaušiniai, liežuvis, vėžiai, ikrai ir t.t.). Mėsos gabaliukai gražiai supjaustyti buvo sudedami į lėkštę, šalia (ne ant mėsos!) dedama šviežiai gaminto majonezo.

Todėl net ir dabar prancūzų virėjai nesupranta, kaip galima į vieną indą pripjaustyti tarpusavyje nederančių produktų, užpilti visa tai majonezu ir pavadinti patiekalą Olivjė salotomis.

Jei skurdžiais tarybiniais laikais salotos iš tų produktų, “kurių pavyko gauti”, buvo vienintele stalo puošmena per šventes, dabar, pasak patyrusių virėjų, tokių patiekalų egzistavimas tik įrodo, kad nemokame gaminti, o mūsų skonis – nelavintas. Mitybos specialistai, taip pat pritaria tokiai nuomonei, nes gausiai majonezu užpiltos salotos yra itin kaloringos, jose gausu riebalų, cholesterolio.