Žemės toliais grožėtis bekraštėje padangėje šiandien gali kiekvienas. Šis malonumas netgi daug nekainuoja, jei mokame susirasti pigių lėktuvų bilietų. Tačiau dar visai neseniai žmonių skraidymas ore tebuvo entuziastingai nusiteikusių pakvaišėlių siekis.
Pirmajam bekraščius Žemės tolius iš dangaus buvo lemta pamatyti Dedalui – mitiniam graikų herojui, 
kuris kartu su sūnumi bandė pasprukti iš Kretos karaliui Minojui sukurtų Labirinto rūmų. Esą iš Atėnų kilęs nagingiausias to meto skulptorius ir architektas surišo plunksnas į tankų audinį, dėdamas jas nuo mažiausios iki didžiausios. Didesnes plunksnas jis surišo siūlais, o mažesnes sutepė vašku. Kai pavyko bandymas pakilti, Dedalas skraidymo subtilybių pamokė ir sūnų Ikarą, tačiau pastarajam sparnais pasprukti iš salos nepavyko – per aukštai pakilus jo sparnus sutvirtinusį vašką ištirpdė saulė. Dedalas saugiai pasiekė Siciliją ir ten pastatė šventyklą ir joje pakabino savo sparnus.
Bėgo amžiai ir žmogus pagaliau suprato, kad vien savo raumenų dėka nesugebės pakilti į dangų. Nuo pirmojo žmogaus bandymo pakilti į padanges karšto oro balionu praėjo beveik 120 metų. Broliai Josephas Michelis ir Jacques Etienne Montgolfieriai karšto oro balioną sukūrė 1782 m. gruodį. Kitų metų birželio 4 d. pagrindinėje Anone aikštėje nematytą prietaisą pavyko pakelti į kilometro aukštį, tačiau nusileidęs jis visiškai supleškėjo. Pirmasis balionu „Aerostat Reveillon“ į dangų rugpjūčio 19 d. pakilo ne garsusis oreivystės pradininkas fizikas Jeanas Francois Pilatre De Rozieras, bet trys jo „patikėtiniai“ – avis, antis ir gaidys. Panašu į garsiųjų Brėmeno muzikantų kelionę, tačiau ši truko vos 15 minučių. Pirmojo žmonių pilotuojamo skrydžio dalyviais jau po dviejų mėnesių tapo gyvūnus į padangę išsiuntęs prancūzas ir jo brolis Francois Laurent d‘Arlandesas. Balionas pakilo Paryžiaus centre ir ore išsilaikė apie 20 minučių.
Dirižablį 1852 m. pastatė prancūzas Henris Giffardas ir šiuo prietaisu sugebėjo nuskristi 27 kilometrus – iš Paryžiaus į Trappesą. 1900 m. standųjį dirižablį sukonstravo Ferdinandas von Zeppelinas, o skraiduolis buvo pavadintas išradėjo vardu. Kaip „pabūklas“ šis dangaus galiūnas vokiečių buvo naudojamas per Pirmąjį pasaulinį karą Didžiosios Britanijos sostinės Londono bombardavimui. Iki XX a. 6-ojo dešimtmečio dirižabliai naudoti ryšiams su sunkiai prieinamais rajonais, žvalgybai, povandeninių laivų ir minų užtvarų paieškai. Tačiau nepatvarūs ir lengvai užsiliepsnoti linkę „cepelinai“ šiomis dienomis dažniausiai naudojami reklamai ir pildomi helio dujomis.
Lėktuvai – pati greičiausia keleivinio transporto ir krovinių gabenimo priemonė visame pasaulyje – gali pasiekti iki 875 km/val. greitį. Pirmasis skrydis viršgarsiniu lėktuvu „Concorde“ įvyko 1969 metais. Komerciniai skrydžiai šiais greitaeigiais pradėti 1976 m., tačiau po 2000 m. liepos 25 d. įvykusios avarijos Paryžiuje ir dėl didelių eksploatacijos sąnaudų „konkordų“ nuspręsta atsisakyti. Paskutinis jo skrydis įvyko prieš aštuonerius metus.
Šiemet pirmąjį kovo savaitgalį pavyko „National Geographic Channel“ bandymas į padanges iškelti namuką „pasikinkius“ 300 spalvingų heliu pripildytų balionų. Ne, tai ne vienintelis XXI amžiuje siektinas tikslas.
Praėjusiais metais Australijoje įsikūrusi aeronautikos kompanija „Skylifter“ suprojektavo 150 metrų pločio disko formos oro balioną, kuris aukštyn galėtų pakelti didžiulius pastatus ar 150 tonų sveriančius krovinius ir juos nugabenti į vietą už 2 tūkst. km.
Tai tikrai ne visi žmonių bandymai pakilti į orą. Vieni jų baigėsi liūdnai, kiti – sėkmingai. Ir įdomu, kur panašūs bandymai mus nuves toliau? O jei norite pajausti skrydžio romantiką – nedvejodami atraskite skrydį oro balionu su Oreivystės centru.
