Pinhole – fotoaparatas, sukurtas Jūsų rankomis (Video)

Pagrindines pinhole reikalingas dalis ir įrankius surasite namuose. Prireiks tuščios dėžutės (pvz.: degtukų, kuri idealiai tinka įprastinei 35 mm juostai), adatos, peiliuko, žirklių, metalo gabalėlio (tiks alaus ar limonado skardinė), lipnios juostelės, tamsios izoliacinės juostos, skylamušio, tuščios (išnaudotos) fotojuostos kasetės, naujos fotojuostelės, juostos prasukimo mechanizmo (pvz.: užtrauktuko galiuko), plastmasinės kortelės (pvz.: telefono sąskaitos papildymo) arba storo popieriaus gabalėlio bei vieno plastikinės segtuvo nugarėlės (tokiu įrišami rašto darbai plonais viršeliais) „dantuko“.

 

Kaip pasigaminti?

Vidinėje degtukų dėžutės dalyje („stalčiukyje“) išpjauname stačiakampį (taip, kad nuo viršaus ir apačios liktų maždaug po 0.5 cm) ir visą likusį paviršių padengiame juoda izoliacine juosta. Tokiu būdu apsisaugojama nuo galimų pašalinių atspindžių.

 

Išorinėje degtukų dėžutės dalyje, didžiosios sienelės centre išpjauname kvadrato formos angą (1:1 cm). Su žirklėmis iš alaus ar limonado skardinės taip pat iškerpame kvadratėlį. Jo kraštinės turėtų būti bent 0.2 cm ilgesnės už angos, išpjautos degtukų dėžutėje (kad būtų nesudėtinga priklijuoti).

Per storą skardelę sunkiai skverbiasi šviesa, vaizdas būna neryškus, todėl prieš kerpant rekomenduojama metalą nušveisti smulkiu švitriniu popieriumi. Iškirpto metalinio kvadratėlio viduryje, padėjus jį ant plokščio paviršiaus, daroma skylutė. Tam geriausiai tiks pati ploniausia adata, kurią rasite namuose. Adata įremiama į būsimosios skylutės vietą, o metalo gabalėlis sukamas aplink, tarsi imituojant gręžimo veiksmą. Siekiant sukurti ryškią, aiškią fotografiją, skylutė turi būti itin maža – 0.1 – 0.5 mm! Kadangi į ją patenka nedidelis šviesos srautas, vaizdo eksponavimas gali užtrukti nuo kelių sekundės dalių iki keleto valandų. Skardinis kvadratėlis su skylute viduryje klijuojamas į degtukų dėžutėje išpjautą kiaurymę.

 

Iš naujos (pilnos) kasetės ištraukiame dalį fotojuostelės, kuri prakišama pro degtukų dėžutės vidų tarp vidinės ir išorinės sienelės, matinę juostos pusę (emulsiją) atsukus į skylutę, o galą, kuris kyšo iš dėžutės sujungiame su senos (tuščios) kasetės juostelės galu, naudojant lipnią juostą. Taip prasukant kadrus, nauja juostelė persivynios į tuščią kasetę. Abi kasetės turi būti tvirtai sujungtos su degtukų dėžute ir izoliuotos nuo išorinio šviesospoveikio. Rekomenduojama apvynioti keliais izoliacinės juostos sluoksniais (patartina juodos, nes ji mažiausiai pralaidi šviesai).

 

Juostelės prasukimui kasetės viršuje į skylutę įstatome užtrauktuko galiuką. Jei tokio neturite, tiks ir ledų pagaliukas, perlenktas skardinės atidarymo galiukas ar kiti panašūs atributai. Norint atkeliauti iki kito kadro reikia atlikti 5–6 prasukimus (kol pasigirs „dantuko“ trakštelėjimas). Pavyzdžių, kaip pritvirtinti „dantuką“, gausu internete, tereikia į paieškos laukelį įrašyti „pinhole frame count“.
 

Iš senos plastikinės kortelės (pvz.: taksofono) arba storo popieriaus iškerpame 0.5 cm pločio juostelę, kurios viduryje su skylamušiu padarome skylutę. Ši juostelė tvirtinama priekinėje jau pagaminto Pinhole fotoaparato dalyje taip, kad ją būtų galima stumdyti aukštyn žemyn. Tokiu būdu atidaromas – uždaromas Pinhole „objektyvas“ (įleidžiama arba sustabdoma šviesa).

 

Fotografavimas

Fotografuojant su Pinhole išlaikymas užtruks keletą sekundžių ar minučių, o vaizdo ieškiklio išvis neturėsite (nebent įsivaizduosite). Saulėtą dieną išlaikymas bus 0.5 sekundės ar mažiau, debesuotą dieną ar besileidžiant saulei – 1–2 sekundės, o kambaryje – maždaug 4–5 sekundės. Išlaikymas priklauso tiek nuo skylutės dydžio, tiek ir nuo juostos jautrumo (ISO, kuris būna pažymėta ant juostos). Dėl šios priežasties fotoaparatas turi būti stabilus. Sujudinus Pinhole, gausite ir sujudintą nuotrauką. Ši kamera pasižymi tuo, jog fiksuoja labai plataus kampo vaizdą, o į vieną standartinę 36 kadrų juostelę telpa maždaug 45 kadrai.

 

Išnaudojus juostelės kadrų limitą beliks saugiai ją išimti ir išryškinti, o tada – džiaugtis netikėtais, kartais siurrealistiniais, o kartais senelių albumų nuotraukas primenančiais vaizdais.

 

Tekstas: Erika Vyšniauskaitė

Nuotraukos: E.Vyšniauskaitės ir Edvino Greičiaus