Keturioliktasis baltų kultūros ir muzikos festivalis „Mėnuo Juodaragis“ svarbią progamos dalį šiemet vėl skirs turtingo mūsų krašto paveldo pažinimui. Rugpjūčio 26-28 d., Zaraso ežero saloje vyksiančio festivalio Kino ir paskaitų palapinėje dėmesį trauks net keturiolika paskaitų, kurių metu žymiausi įvairių Lietuvos kultūros sričių tyrinėtojai atskleis įdomiausius savo atradimus.
Pagrindinė festivalio „Mėnuo Juodaragis“ tema šiemet skirta unikalioms lietuviškoms sutartinėms, kurias ne tik bus galima išgirsti ir išmokti giedoti, groti bei šokti, bet ir pažinti gilesnius jų prasmių klodus. Vokalines sutartines pristatys sutartuvininkių grupės „Trys keturiose“ vadovė etnomuzikologė prof. dr. Daiva Vyčinienė.
„Ne vienas, pats giedodamas sutartines arba klausydamas jų giedojimo, yra pajutęs ypatingą garsų poveikį, nevalingą įtraukimą į magišką muzikos ir garsažodžių pasaulį, savotišką transo būseną. Savo estetika ir tam tikrais muzikiniais bruožais lietuvių sutartinės daug artimesnės Rytų, nei Vakarų tradicinės muzikos sampratai, – teigia D.Vyčinienė. – Manoma, kad minėtos ypatybės senosiose kultūrose buvo susijusios su kultiniais ir maginiais tikslais – tam tikras ritmo ir melodinių struktūrų kartojimas atlikėjams suteikdavęs hipnotizuojančių galių.“
Šokamąsias ir žaidžiamąsias sutartines nušvies jų tyrinėtoja dr. Dalia Urbonavičienė, o instrumentines – dr. Gaila Kirdienė. Etnomuzikologės apibūdins skirtingus sutartinių žanrus, jų kilmę bei prasmę, o festivalio žiūrovai mokysis šių kūrinių atlikimo „Sutartinių mokykloje“.
Kita svarbi teminė festivalio gija yra skirta neatrastiems mūsų kalbos lobynams ir žmonėms, atgaivinusiems lietuvių kalbą. Pasivaikščioti po užmirštus linksmus ir „nepadorius“ Didžiojo lietuvių kalbos žodyno užkaborius kvies lituanistas, buvęs „Vyturio“ redakcijos vyriausiasis redaktorius, laidos „Duokim garo“ vedėjas Stanislovas Kavaliauskas, o painius baltų kalbų istorijos vingius apžvelgs dr. Vytautas Rinkevičius. Apie kitokią kalbos galią – užkalbėjimus ir su jais susijusią lietuvių dvasinę tradiciją kalbės dr. Daiva Vaitkevičienė.
Dar viena tema, jau tapusi festivalio tradicija – duoklė Lietuvos Laisvės kovos atminimui. Visiems, besidominantiems partizaninėmis kovomis, savo atliktus itin modernius ir iškalbingus Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio štabo bunkerių tyrinėjimus pristatys jungtinis tyrinėtojų kolektyvas – dr. Vykintas Vaitkevičius, Gediminas Petrauskas, Ernestas Kuckailis ir Aistė Čepulytė.
Smalsių festivalio lankytojų laukia ir kitos intriguojančios temos. Mitologijos tyrinėtojas dr. Dainius Razauskas į lietuvių tradiciją pažvelgs netikėtu požiūriu ir aptars reinkarnacijos suvokimą bei simbolinę prasmę. Archeologas ir baltų šventviečių tyrinėtojas dr. Vykintas Vaitkevičius nušvies, kokius atradimus leidžia aptikti nauji, disciplinų ribas peržengiantys tyrinėjimai. Pasak jo, „Nuotakos kalnais, Mergos akmenimis, Marčežeriais, Veseilės kapeliais ir kitais panašiais vardais vadinamos senosios šventvietės iki šiol buvo nesuprastos, trūko duomenų apie jų kilmę ir prasmę. Tačiau pastaraisiais metais surinkti duomenys byloja, kad šie kalnai ir akmenys yra tiesiogiai susiję su senaisiais vestuvių papročiais ir apeigomis.“
Etnologas dr. Vytautas Tumėnas, toli nenutoldamas nuo vestuvių magiško šurmulio, atskleis erotinius audimo technologijų ir tekstilės ornamento aspektus lietuvių tradicinėje kultūroje, o juk melodijos ir žodžių audimas, pynimas ir persiklojimas būdingas ir mūsų sutartinėms. Tokiu būdu iš pažiūros skirtingos lektorių paskaitos ir tolimos temos netikėtai susilies viena su kita ir leis naujai pažvelgti į gyvą mūsų kultūros palikimą. Ne veltui Jonas Vaiškūnas papasakos apie sutarimą ir darną kaip apie pamatinę baltų religijos sąvoką.
Apie gydomąsias lietuvių liaudies dainų jėgas papasakos etnologas Rolandas Petkevičius. Gydomųjų galių mūsų krašte turėjo ir tebeturi ne tik dainos – apie nuo seno išlikusią ir tebegyvuojančią senovės lietuvių tradiciją smilkyti vaistingais augalais pasakos Tibeto medicinos žinovė Mija Džeinara Ubartienė. Tuo tarpu Martynas Vingrys, remdamasis lietuvių etiologinėmis sakmėmis, pristatys visiškai kitokios reputacijos augalo – tabako – kontraversiškus kilmės aiškinimus.
„Kasmet festivalio paskaitos sulaukia vis gausesnio susidomėjimo, net statysime didesnį paviljoną – teigia renginio organizatoriai. – Toks populiarumas džiugina ir mus, ir kultūros tyrinėtojus, kurie gali pasidalinti savo įžvalgomis gyvoje, neakademinėje aplinkoje”.
Tradiciškai daugiasluoksniame festivalyje tai pat vyks įvairių muzikos žanrų koncertai – čia viešės net 50 kolektyvų iš daugiau nei 10 šalių. Kartu kvies linksmos vakaronės, senosios apeigos, meninių, dokumentinių ir animacinių filmų seansai, meno parodos, vaidinimai, ekologinės akcijos, pažintiniai žygiai po apylinkes, tautinio sporto – ripkos – varžybos bei žaidimai. Ąžuolų ir pušų paunksmėje liepsnos aukuras ir laužai, įsikurs palapinių miestelis ir gausus tradicinių amatų kiemas su mokomaisiais būreliais. Turtingoje festivalio programoje kiekvienas žiūrovas galės tapti dalyviu ir čia pat išgirsti, paliesti ir patirti gyvą senąją mūsų kultūrą.
