Dirbtinai Karibų jūroje suformuotuose rifuose dygstantys akmeninių skulptūrų parkai ir muziejai. Tai Jasono deCaireso Tayloro darbas, kuriuo menininkas nori įrodyti povandeninės karalystės trapumą ir jos sugyvenimą su gamta.
Augo su gamta
J. deCairesas Tayloras augo anglakalbio tėvo ir gajanietės motinos šeimoje. Gyvendamas Europoje ir Azijoje jis puoselėjo aistrą tyrinėjimams ir atradimams. Vaikystėje dažniausiai laiką jis leisdavo Malaizijos koralų rifuose, kur susižavėjo jūra ir gamtos pasauliu.
Vėliau tai jį paskatino kelis metus padirbėti nardymo instruktoriumi. Įvairiose pasaulio vietose jis prisidėjo prie gamtos išsaugojimo. Pirmiausia povandeninis pasaulis išryškėjo jo nuotraukose. Paauglystėje piešdamas grafitus, jis suprato meno santykį su gamta, tad piešė viešosiose erdvėse.
Įpūtė „akmeninės“ gyvybės
1998 metais menininkas baigė Londono dailės institutą, įgijo skulptūros ir keramikos bakalauro laipsnį (su pagyrimu) ir ėmėsi gamtos gelbėjimo plano.
Pirmasis jo povandeninis skulptūrų parkas buvo įkurtas Grenados (Karibų jūra) Molinerės įlankoje, 2006 m. gegužę. Dabar čia, 800 kvadratinių metrų plote glaudžiasi 65 skulptūros. Įlankoje vandens gylis svyruoja nuo 0 iki 25 metrų.
2009 m. jis ėmėsi didžiausio ir įspūdingiausio savo projekto – „Museo Subacuático de Arte (MUSA)“ – įkūrė povandeninį skulptūrų muziejų kurortiniame Kankuno miestelyje (pietryčių Meksika, Kintana Roo valstija). Muziejuje jis dirba meno direktoriumi. Šiuo metu čia prieglobstį surado jau 403 originalaus dydžio skulptūros. Kiekviena povandeninio parko skulptūra pagaminta iš specialių medžiagų, skatinančių koralų augimą.
Kankuno vandens parkas kasmet pritraukia daugiau nei 750 tūkstančių lankytojų. Šiame Meksikos kurorte turistus gali priimti 146 viešbučiai, siūlantys 28.808 kambarius.
Gamta jam padėkos
Svarbiausia tai, kad šie menininko sukurti gamtos šedevrai padeda išsaugoti tikruosius, natūralius povandeninius koralų rifus. Dirbtiniai veši arčiau kranto, juose gali lankytis daugybė žmonių, čia nėra pavojingų gyvūnų.
