Goda Raibytė
Nuotr. „Goodlife photography“
Naktimis (ypač savaitgaliais) visą parą dirbančius kebabų kioskus apgula išalkę klubų ir barų lankytojai. Nežinia, ar dėl lengvo pasiekiamumo, ar dėl prieinamos kainos, o gal tiesiog todėl, kad mėsainiai ima atsibosti, kebabai tampa vis populiaresniu „greituoju“ maistu Lietuvoje.
Kodėl? Pirma, kadaise kebabų kioskai buvo siejami su „nedraugiškais“ miestų rajonais ir treningus vilkinčiais agresyviais jaunuoliais, tačiau pastaruoju metu kioskų savininkai keliasi arčiau centro, todėl lankytojų būna įvairiausių. Miestų centre dirbantys žmonės dažnai net renkasi specialius kebabinių dienos pietų pasiūlymus.
Antra, kebabų mėgėjai teigia, kad pastaruoju metu blogėjantis greitojo maisto įvaizdis (žiniasklaidoje vis dažniau pranešama apie nežinia kokius į šį maistą dedamus nuodingus produktus, internete plinta tikrai „neskanios“ žymiausių greitojo maisto restoranų virtuvių nuotraukos ir pan.). O kebabai priešingai – lieka tokių gandų šešėlyje (na, nebent kas juokauja, kad valgo ne jautieną, o benamį kačiuką). Be to, į kebabus dedami produktai žmonėms atrodo kur kas „patikimesni“.
Trečia, pinigai, pinigai, pinigai. Už 10 Lt nusipirksi didelį kebabą ir sočiai pavalgysi. O už tą pačią sumą nusipirkęs porą mėsainių, kurių net nepajusi, netrukus vėl norėsi valgyti.
Turkiška sriuba „Mercimek“
Priežasčių galima rasti ir daugiau, tačiau aišku viena – kebabai užkariauja Lietuvą. Gal kiek ir per skambiai pasakyta, tačiau tai įrodo vis didėjantis kebabinių skaičius (jų galima rasti net mažiausiuose Lietuvos miesteliuose).
Apie kebabų verslą pasakoja turkas Ahmetas Kilicas, į Lietuvą atvykęs prieš 8 metus.
Kodėl išvykote iš Turkijos? Ir kodėl pradėjote verslą Lietuvoje?
Turkija – nerami šalis. Gyvenau Italijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje. Kai atvykau į Lietuvą, galvojau čia likti tik 2 metus, tačiau jau esu 8 (šypsosi).
Lietuviško kebabo paruošimas
Ar sunku užsieniečiui Lietuvoje pradėti verslą?
Taip. Lietuvoje – tik 3 mln. žmonių, tad užsieniečiai čia gali jaustis nepageidaujami. Pavyzdžiui, negali pasiimti kredito ir panašiai.
Jeigu lietuvis Turkijoje norėtų pradėti verslą, jis pradžioje nemokėtų net mokesčių inspekcijai. Be to, ten viskas kur kas pigiau. Lietuvoje nuvažiuoti pailsėti į Palangą kainuoja brangiau nei ilsėtis Turkijoje.
Matau, Jūsų valgiaraštyje daugiausia jautienos. Iš kur jos gaunate, ar perkate Lietuvoje?
Lietuvoje nėra mėsos, tinkamos kebabams. Pavyzdžiui, žydai, musulmonai nevalgo kiaulienos, jie ateina pas mane ir klausia: „Halal?“. Tai reiškia religijos leistina mėsa, tiksliau, mėsa be kraujo.
Mėsą užsakau iš Vokietijos. Jos galima nusipirkti ir Lenkijoje, tačiau aš negaliu parduoti to, ko pats nevalgau.
Ar kebabas Lietuvoje skiriasi nuo kebabo Turkijoje?
Lietuviai nemoka valgyti kebabų. Lietuviai iš karto klausia: „Kokio padažo turite?“. Nesąmonė – juk kebabai valgomi BE padažo (šypsosi)! Turkijoje niekas taip nedaro. Papildomai būna tik prieskoniai – natūralūs aštrieji pipirai. Apskritai Turkijoje net nebūna kebabų kioskų. Kodėl? Juk žmogus dirba, jam ir į tualetą reikia, ir nusiprausti. O kur tai padarysi kioske?
Turkiškas kebabas
Tikras kebabas valgomas su svogūnais, pomidorais ir pipirais, jokių kopūstų kaip čia, Lietuvoje. Norėdami paragauti tikro turkiško kebabo, ieškokite „Döner dürüm“ ar „Döner Tabak“.
Ar Jums neapmaudu, kad tenka gaminti „lietuviškus“ kebabus?
Gaila, labai gaila. Bet ką padarysi… Bandžiau kažkada be padažo tiekti, bet lietuviams jo reikia.
Ar jaučiate konkurenciją?
Ne. Tik maža dalis mūsų klientų yra nauji, o tie, kurie valgo čia, neina kitur.
Ar lietuviai svetingi kitataučiams?
Labai svetingi. Kiek esu gyvenęs svetimose šalyse, galiu pasakyti, kad lietuviai pagal kultūringumą yra pirmoje vietoje. Jeigu gatvėje paklausi, kaip surasti kokią vietą, visada pasakys ir padės.
Ką patartumėte besiruošiantiems valgyti kebabus?
Galvokite, ką valgote, ir žiūrėkite, kaip tai gaminama. Ir nebijokite klausti!
Šis straipsnis publikuotas kovo mėnesio „Laikas.lt“ žurnale tema PINIGAI, kurį galite rasti Vilniaus ir Kauno viešose vietose arba portale „Laikas.lt“. Kiti numerio straipsniai:
.jpg)
Pinigai: kaip juos valdyti?
Pusmetis internete – priklausomybė tarp 4 sienų (Interviu)
Londone dirbanti Monika: „Svarbiausia – noras ir motyvacija“ (Interviu)
Aistra muzikai – A. Lastauskaitės sėkmės garantas (Interviu)
„Estomanės Giedrės istorija“ (Interviu)
Kaip Jonas Jonikaitis darbą rado (Interviu)
„Čiop Čiop“– maistas „be dramų“
Kino teatrai Lietuvoje: mažieji dovydai prieš „ Forumo“ Galijotą?
Kiek monetų gatvės muzikanto kepurėje? (Foto)
Pasidaryk Pats. Nori interneto tinklalapio – susikurk! (Foto)
Biuruose – ne tik kostiumai (Foto)
Motoakrobatiko Aro variklis – adrenalinas (Foto)
Kaip netapti apsimetėlio jogos mokytojo pelno šaltiniu?
