Kaip netapti apsimetėlio jogos mokytojo pelno šaltiniu?

Dovilė Raustytė

Kas yra joga, dabar žino net maži vaikai. Kai kas su ja susipažino būdamas dar mamos pilve. Tačiau ne visų žmonių žinios apie šią Rytų praktiką ir filosofiją yra teisingos.

Apie mokytojus šarlatanus, pamokoms leidžiamus pinigus ir kitus iš piršto (ne)laužtus prasimanymus pasakoja jogos centro „Shanti“ meistras ir vadovas Aurelijus Šarka.

Aurelijus studijavo verslo vadybą ir finansų valdymą, daug metų dirbo finansų sektoriuje, mėgo ekstremalų sportą, tačiau tai jam nepadėjo pabėgti nuo streso ir nuolatinės įtampos. Galiausiai darbas vyriškiui visiškai nebeteikė malonumo: jis norėjo būti laisvas, nepriklausomas ir sveikas. Tuomet, 2008 m., jis ir išbandė jogą.

„Nė kiek nesigailiu, nes po mėnesio intensyvios jogos tapau daug energingesnis ir susitvarkiau sveikatą“, – sako jogos meistras, kuris mokyti žmones pradėjo 2009 m., baigęs tarptautinius jogos mokytojų kursus.

Beje, Aurelijus taip pat domisi įvairiomis Rytų filosofijos kryptimis, yra susipažinęs su įvairiomis jogos rūšimis, meditacijomis, cigunu ir Reiki.

Praktikuojant jogą, mokytojas – būtinas

Atsiranda vis daugiau žmonių, manančių, kad literatūros, vaizdo įrašų gausa ir prieinamumas leidžia jogą praktikuoti savarankiškai neeikvojant pinigų kursams. Pasak Aurelijaus, kaip ir bet kuriame moksle ar sporte, būtinos ne tik teorinės žinios, bet ir praktika, tiksliau, – profesionalų vedami praktiniai mokymai. Jis priduria, kad internetas – puiki mokymosi priemonė, bet čia nėra nieko asmeniško, tik daug netikslios paviršutiniškos informacijos.

„Mokytojas žino, koks yra mokinys, kokia jo sveikatos būklė, kokius pratimus vertėtų daryti, o kurių geriau vengti, pataria, pataiso, nurodo tolimesnę kryptį, perspėja apie galimas pasekmes ar patirtis. Taip pat žino, ar mokinys praktikuoja jogą norėdamas pagerinti savijautą, pašalinti stresą ir įtampą ar siekia giliau pažinti jogos filosofiją“, – pasakoja jogos meistras.

Joga – pelno šaltinis?

Rytuose joga yra gyvenimo būdas, kuriuo tikrai nesiekiama užsidirbti ar juo labiau sukurti ja pagrįsto verslo. Vakaruose kai kur tai paversta visiška komercija. Užuot skatinus žmones domėtis sveika gyvensena, siekiama tik finansinės naudos. Aurelijus sako, kad pasaulyje galima rasti nemažai pavyzdžių, kuomet jogos žinias skleidžiančios organizacijos valdo milžiniškus turtus, gauna pelną įtraukdamos patiklius, naivius, stebuklo laukiančius žmones į savo veiklą ir juos išnaudodamos.

Tad reikia būti atsargiems. Meistras priduria, kad šiaip joga yra prieinama visiems – įvairaus amžiaus, tautybių, religinių įsitikinimų ir socialinės padėties žmonėms.

Šarlatano pamokos – sveikatos problemos

„Mano praktikoje pasitaikė atvejų, kuomet pradedančiųjų kursą lankęs žmogus ima vesti jogos treniruotes kokiame nors sporto ar šokių klube. Ar dar blogiau – atidaro savo jogos studiją, gal net sukuria savo „jogos sistemą“. Dažniausiai tai vėlgi noras imtis verslo. Po apsilankymų pas nekvalifikuotą mokytoją mokinys greičiausiai kreipsis į kineziterapeutą. Nenuostabu, kad jo pavyzdžiu netrukus paseks ir pats mokytojas“, – savo patirtimi dalijasi Aurelijus.

Taigi svarbu pasitikrinti, ar jūsų lankomas treniruotes veda profesionalus mokytojas, turintis kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų, sertifikatų. Taip pat labai svarbu, kaip jis moko, kaip kalba (tiek apie jogą, tiek apie kitus), ar atsakingas mokinių atžvilgiu, ar nesiveržia iš jo pyktis, kritika, apkalbos ir pan. Pašnekovo teigimu, taip yra Vakaruose, nes Rytuose jogos guru neturi jokių kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų. Ten pirmiausia jis yra dvasinio kelio mokytojas, o to negali patvirtinti jokie popieriai. Tad žmonėms belieka pasikliauti intuicija bei blaiviu protu ir viltis, kad nepapuls pas šarlataną. Deja, tai nutinka ne taip jau retai.

Asanos – išeitis iš beviltiškos padėties?

Klausantis jogą praktikuojančiųjų pasakojimų, susidaro įspūdis, kad žmonės į ją pasineria pasiekę tam tikrą lūžio tašką. Aurelijus sako, kad sunkesni gyvenimo įvykiai žmogui atveria akis ir širdį, tačiau šiuo didelio užimtumo, stresų ir įtampos laikotarpiu vis dėlto joga pasirenkama dėl fizinių negalavimų – daug rečiau ja susidomima dėl filosofijos ar gyvenimo būdo. Apie 80 proc. jogos centrų lankytojų, pasak Aurelijaus, turi problemų – nuo nugaros skausmų iki bemiegių naktų.

Pradžia – domėjimasis įvairiomis jogos rūšimis

Klasikinė integrali, dinaminė, pasyvi joga – tai jogos rūšys, vyraujančios skirtinguose centruose. Kaip žmogui pasirinkti jam tinkamą mokyklą, tiksliau, jogos kryptį? Klasikinės integralios jogos centre „Shanti“ mokantis Aurelijus pataria pradėti nuo domėjimosi įvairiomis jogos rūšimis, meditacija ir kitomis alternatyvomis. Pasak jo, taip pat verta išbandyti kelis centrus, kelias jogos rūšis ir pajusti, kas arčiau širdies, kur patogiau, jaukiau, saugiau, nėra jokio varžymo ar finansinio spaudimo.

Stebuklas – kada jis įvyks?

Žmonės, prisiklausę apie jogos teikiamą naudą, tikisi stebuklo ir, jo nesulaukę, nuleidžia rankas. Ko gi tikėtis žmonėms iš šios disciplinos, kad vėliau nereikėtų nuleisti rankų? Pasak mūsų pašnekovo, pokyčiai pajuntami per pirmąjį praktikavimo mėnesį: labiau imama jausti save, savo kūną, tampama lankstesniais, guvesniais, energingesniais, kokybiškiau miegama, efektyviau atliekamos darbinės užduotys, mažėja streso poveikis. Ir kuo toliau, tuo labiau ta jogos nauda jaučiama, belieka ją palaikyti praktika. 

„Kam reikia didesnių pokyčių, gali domėtis gilesne jogos filosofija, meditacija, sveika mityba ir be didelių pastangų pritaikyti tai savo gyvenime. Stebuklai ateis labai greitai“, – užbaigia Aurelijus.

Šis straipsnis publikuotas kovo mėnesio „Laikas.lt“ žurnale tema PINIGAI, kurį galite rasti Vilniaus ir Kauno viešose vietose arba portale „Laikas.lt“. Kiti numerio straipsniai:

Pinigai: kaip juos valdyti?
Pusmetis internete – priklausomybė tarp 4 sienų (Interviu)
Londone dirbanti Monika: „Svarbiausia – noras ir motyvacija“ (Interviu)
Aistra muzikai – A. Lastauskaitės sėkmės garantas (Interviu)
„Estomanės Giedrės istorija“ (Interviu)
Kaip Jonas Jonikaitis darbą rado (Interviu)
„Čiop Čiop“– maistas „be dramų“
Kino teatrai Lietuvoje: mažieji dovydai prieš „ Forumo“ Galijotą?
Kiek monetų gatvės muzikanto kepurėje? (Foto)
Pasidaryk Pats. Nori interneto tinklalapio – susikurk! (Foto)
Biuruose – ne tik kostiumai (Foto)
Kaip turkiškas kebabas virto lietuvišku (Foto)
Motoakrobatiko Aro variklis – adrenalinas (Foto)