Laikas.lt
Nuotraukos: hindustantimes.com
Šiandien minime kosmonauto Jurijaus Aleksejevičiaus Gagarino pakilimo į kosmosą 51 – erių metų sukaktį. Esame pratę matyti besišypsančius kosmonautus, kurie džiaugsmingai dalinasi savo kosminių kelionių įspūdžiais spaudos konferencijose ar televizijoje. Žinoma, naivu tikėtis, kad net ir labai stiprūs bei nepriekaištingos sveikatos žmonės grįžtę jaučiasi puikiai.
Kosmonautai susiduria su aibe sveikatą žalojančių faktorių – nuo nepilnavertės mitybos iki padidintos radiacijos. Aptarnaujantis personalas grįžusius juos iškelia iš nusileidimo kapsulės, kadangi šie žmonės paprastai negali vaikščioti. Kelis mėnesius praleidus nesvarumo būsenoje raumenys beveik nėra naudojami ir nors kosmonautai privalo kasdien mankštintis specialiais treniruokliais, tai nepadeda reikšmingai palaikyti raumenų tonuso. Kosmoso keliautojai taip pat praranda ~3 procentus kauluose esančio kalcio bei fosforo, tad jie kenčia nuo osteoporozės – kurį laiką jų kaulai būna neatsparūs lūžiams.
Grįžus į Žemę jaučiamas silpnumas – šį simptomą lemia nepilnavertė mityba, tačiau taip pat manoma, jog gravitacinio lauko pasikeitimas turi įtakos kraujo kūnelių formai. Mažėja bendra eritrocitų masė, o pastaruosiuose kraujo kūneliuose esantis hemoglobinas atsakingas už deguonies įsisavinimą. Ilgesnis buvimas kosmose gali tapti ir leukocitų nykimo priežastimi, o tai lemia imuniteto susilpnėjimą. Radiacijos lygis kosmose žymiai didesnis nei Žemėje, tad kosmonautai turi padidintą tikimybę susirgti vėžiu.
Netikėta ir tai, kad grįžę iš kosmoso žmonės kurį laiką beveik negirdi – mokslininkai bei technologai nuolat stengiasi sumažinti triukšmo lygį kosminiuose laivuose, tačiau milžiniškas įrangos kiekis sukelia nuolatinį ūžesį, bendraujama naudojantis ausinėmis ir mikrofonais. Tikimybės visiškai prarasti klausą beveik nėra ir pasiekus Žemę ji palaipsniui atsistato.
