Laikas.lt
Reda Krušinskaitė
Asmeninio archyvo nuotraukos.
Šiandien kalbamės su Elza Kreišmonaite, vilniete paaugle, kuri ryžosi išvykti į ilgalaikę mainų programą Naujoje Zelandijoje. Mergina mėgaujasi nuostabia gamta, lanko vietinę mokyklą ir Naujosios Zelandijos gyventojams pasakoja ne tik, kur yra Lietuva, bet ir Europa.
Trumpai papasakok apie save – kiek tau metų, kurioje klasėje tu mokaisi?
Man penkiolika (jau tuoj šešiolika) metų, Lietuvoje mokiausi 10 klasėj. Visą gyvenimą šokau tautinius šokius, gyvenu Vilniuj. Esu įpratus gyvent namuose, kur beveik niekada nebūna tylu, nes turiu dvi seses ir du brolius.
Lietuvoje mokeisi Jėzuitų gimnazijoje, o dabar mokaisi Naujojoje Zelandijoje. Papasakok, kaip, kada ir kuriam laikui ten patekai? Kur dabar gyveni, šeimoje, viešbutyje ar pan.? Čia mainų programa?
Dar šių mokslo metų pradžioje net neturėjau tokios minties apie mainų metus, bet po to kažkaip pradėjau daug apie tai mąstyti ir supratau, kad kai yra tokia galimybė, tai ją reikia tik čiupti ir važiuoti. Lapkritį viskas jau buvo sutvarkyta ir žinojau, kad atvažiuoju čia dešimčiai mėnesių. Buvau gavusi pasiūlymą važiuot į Australiją, bet tik 2013 – aisiais metais. Atsisakiau ir nusprendžiau važiuot iš karto. Taip vieta į Australiją liko kitam lietuviui mainų moksleiviui, aš išvažiavau. (šypsosi). Šiuo metu gyvenu priimančioje šeimoje, kuri man teko tikrai labai gera. Išvažiavau su YFU („YFU Lietuva“ – Tarptautiniai moksleivių mainai, aut. pastaba) mainų programa.
Labai įdomi dalis yra finansai, ar Lietuva finansuoja tokius mainus, ar tėveliai turėtų juos apmokėti?
Galima ieškotis remėjų, tam YFU daro seminarus, per kuriuos gali sužinot kaip ir ką daryti, kur ieškoti.
Ar nebuvo baisu ryžtis išvykti taip toli?
Iš tikro, tai dabar mąstau, kas man galvoj turėjo būt, kad nebuvo jokios baimės. Stengiausi nesitikėti per daug, kad po to netektų nusivilti ir tiesiog prieš išvažiuojant paskutines savaites gyvenau mintimi, kad tuoj mano gyvenimas pasikeis radikaliai, ir tada jokios baimės nebuvo.
Papasakok apie savo pirmą dieną nusileidus lėktuvui?
Oi, ta diena tai tokia pusiau išblukus iš galvos, likusios kelios ryškios detalės. Atskridau iš Honkongo į Auklandą ir ten turėjau laukti tris blogiausias valandas savo gyvenime, nes jau buvau dvi paras nei kiek nemiegojus ir teko pastoviai būti budėjimo pozicijoj stengiatis neužlūžti. Iš Auklando pagaliau nusigavau į savo miestą Napier‘ą ir ten, oro uoste mane pasitiko mano host tėtis. Nuovargio ir jo akcento dėka nesupratau nieko ką jis man pasakė ir tai tikrai nenuteikė labai optimistiškai. Tęsiant apie pirmą dieną, tai važiavom į parduotuvę pirkt makaronų, šnekėjom tom pagrindinėm frazėm apie tai ką mėgstam, kokios muzikos klausom ir t.t. Grįžus namo pasitiko kiti šeimos nariai, tarp jų ir senelis – maorių genties vadas.
Kaip sekasi dabar? Kokie yra Naujosios Zelandijos gyventojai? Kuo gyvena tas jaunimas, kokios jų pramogos, gyvenimo tikslai? Ar skiriasi nuo lietuvių?
Jau ketvirtas mėnuo kaip vaikštau į mokyklą, viskas tapo įprasta, bet šiaip labai džiaugiuosi – turiu gerus draugus, šeimą ir veiklos. Daug jaunimo užsiiminėja sportu – regbiu, netball (švelnus moterų krepšinis, man rodos, kad rankinis vadinas lietuviškai bet nesu tikra), beveik visi vaikšto į vakarėlius. Nuo lietuvių skiriasi tuo, kad dauguma jų po pamokų eina į darbus, bet šiaip tai skirtumai ne tokie ir dideli.
.jpg)
Iš tavo nuotraukų matau, jog daug keliauji. Daugiausiai apžiūrinėji gamtą, ar miestai Naujojoje Zelandijoje neįdomūs? Ar vietiniai mėgsta keliauti gamtoje?
Kasdien vaikštau į mokyklą, tai savas miestukas patapo labai įprastas, bet gamta čia tikrai žymiai įspūdingesnė. O vietiniai labiausiai mėgsta laisvalaikį leisti prie televizoriaus arba, jeigu gražus oras, važiuoti į parkus.
Man Naujoji Zelandija siejasi su nuostabia gamta ir „Žiedų Valdovu“, ar ten šis filmas populiarus? Ir su kuo šalis siejasi patiems vietiniams, kuo jie didžiuojasi, ką rodo užsieniečiams?
„Žiedų valdovą“ čia žino visi, yra pora muziejų, bet ta manija jau senokai praeity. Didžiuojasi tai jie ta pačia savo nuostabia gamta, paukščiu kiviu, savo regio komanda „All Blacks“, kurie čia yra didžiausios žvaigždės ir švariais, gražiais paplūdimiais.
Ką Naujojoje Zelandijoje žmonės žino apie Lietuvą? Ar išvis jie žino, kad tokia šalis egzistuoja? Gal kuris iš tavo naujųjų klasiokų ketina apsilankyti Lietuvoje?
Kiviai (naujazelandiečiai) apie Lietuvą nežino nieko. Iš vis apie tokios šalies egzistavimą jie net nenutuokia. Buvo atvejis, kad net teko aiškinti, net tik, kur yra Lietuva, bet kas per daiktas ta Europa… Bet čia turiu vieną draugę lietuvę, kuri gyvena netoli manęs, tai padeda nepamiršt lietuvių kalbos.
Ko pasiilgsti? Ar norėtum gyventi Naujojoje Zelandijoje? Gal tą ir planuoji?
Pasiilgstu to laiko Lietuvoje, kai po pamokų su draugais eini ir ką nors darai, nes čia visi paaugliai labai daug dirba ir labai retai kas turi laiko net savaitgaliais. Tikriausiai tai didžiausias dalykas, neskaitant šeimos ir draugų, žinoma. Į Naująją Zelandiją tikrai norėčiau grįžti, bet gyventi kol kas dar neplanuoju.
Elzos įspūdžius galite sekti merginos tiklaraštyje.
Daugiau nuotraukų fotogalerijoje:
