Laikas.lt
Agnė Vasiliauskaitė
Luko Šalnos nuotr.
Dažniausiai idėjos atsiranda netikėtai: jos nereikalauja ilgo bei įtempto apmąstymo, racionalumo, paklusimo taisyklėms ar tikslaus grafiko laikymosi. Jos tiesiog atsiranda. Tiesa, dalis idėjų gali taip pat greitai ir dingti, o pradingsta jos tuomet, kai atsiranda nekūrybiškose žmonių galvose.
„Let’s HA!R“ – idėja, matyt, atsiradusi kūrybiško žmogaus mintyse, nes gyvuoja jau daugiau nei metus. Apie įgyvendintus tikslus, padarytas šukuosenas bei ateities planus pasakoja pati idėjos autorė Agnė Kanapeckaitė.
Kaip apibūdintum „Let’s HA!R“?
Ko gero, joks projektas negali būti gyvas be idėjos, todėl atskirti šių sąvokų, manau, nevalia. Vien idėja „Let’s HA!R“ jau nebepavadinsi, visgi po šiuo pavadinimu vyksta nemažai veiklos. Projektas taip pat ne pats taikliausias žodis, nes jis turi turėti pradžią ir pabaigą, o apie pabaigą aš dar tikrai nenoriu galvoti. Darbas? Jei arba kai „Let’s HA!R“ taps darbu, tada ateis ir pabaiga.
Apibūdinčiau tai kaip iniciatyvą.
.jpg)
Kokie pagrindiniai tikslai bei uždaviniai buvo veiklos pradžioje? Ar šiandieniniai tikslai pasikeitė, jei taip, tai kokie jie dabar?
Kadangi internetinį puslapį sukūriau dėl konkurso, tai savaime aišku, jog pirmasis tikslas buvo kuo geriau įvykdyti užduotį, t. y. pritraukti kuo daugiau „like“. Tuomet supratau, jog kankindama ir taip „Facebook“ konkursų išvargintus draugus, fanų bendruomenės tikrai nesukursiu. Tapo aišku, jog puslapis turėtų būti įdomus ir savaime įtraukiantis, kad žmonės norėtų jį „laikinti“ bei nereikėtų to nuolatos prašyti.
Todėl uždavinys, kaip generuoti kokybišką ir vizualiai patrauklų turinį, tapo būtina priemone pirmajam tikslui pasiekti. Manau, dėl to, jog visuomet stengiuosi šį uždavinį išspręsti kuo geriau, „Let’s HA!R“ ir toliau buria žmones, o aš, kaip koks animacinio filmuko personažas Makaulė, galiu svajoti užkariauti šukuosenų pasaulį.
Jei rimčiau, tai žinoma, jog tikslai keičiasi – jie auga. Pradžioje įsivaizdavau, jog „Let’s HA!R“ apsiribos internetu, tačiau dabar to negana. Taip atsirado tikslas surengti geriausių nuotraukų parodą ir fantastišką pirmąjį gimtadienį. Tiesą sakant, toks jis ir buvo.
Šiuo metu didžiausi tikslai – pastoviai organizuoti fotosesijas prekėms ar paslaugoms, tokias kaip albume „Žiemos pasaka“, ir suburti į „Let’s HA!R“ puslapį tarptautinę bendruomenę.
Kaip supratau, rūpinatės moterų bei merginų plaukų grožiu…
Viena vertus, „Let’s HA!R“ – virtualus šukuosenų idėjų bankas ir bendruomenė. Kita vertus, tuo, kuo dalinamės „Faceook’e“, įgyvendiname ir realiai. Organizuojame profesionalias fotosesijas, dalyvaujame kultūros renginiuose/vakarėliuose ir juos aprašome. Beje, po vasaros „Let’s HA!R“ ne tik svečiuojasi pas kitus, bet ir organizuoja savo šukuosenų vakarėlius, kaip, pavyzdžiui, per Valentino dieną ar savo vienerių metų gimtadienį.
 |
 |
Kuo „Let’s HA!R“ iniciatyva unikali, kuo ji skiriasi nuo, pavyzdžiui, kirpyklos arba grožio salono?
Labai geras klausimas. Jei būtum to paklaususi savaitę anksčiau, atsakyti būtų sudėtingiau, nes bijočiau pernelyg teigiamai vertinti savo iniciatyvą. Tačiau po apsilankymo parodoje „Pelenė“, kuri, rodosi, turėtų reprezentuoti visą mūsų šalies grožio industriją, supratau, kad nieko tokio kaip „Let’s HA!R“ Lietuvoje išvis nėra, o didžioji dalis to, ką ten mačiau, atrodė gana provincialiai. Nors skamba tikrai negražiai, bet taip iš tikrųjų yra. Akivaizdu, jog tie šaunieji ir profesionalieji salonai, toli gražu neprimenantys turgaus ir kuriuose pati galbūt norėčiau dirbti – ten tikrai nedalyvauja.
Grįžtant prie klausimo, „Let’s HA!R“ unikalus tuo, jog jungia skirtingus dalykus: internetą, plaukus ir kultūrą. Mes buriame bendruomenę, o ne klientų ratą. Ir apskritai, čia viskas vyksta atvirkščiai: „Let’s HA!R“ generuoja idėjas socialiniame tinkle ir jas įgyvendina, o grožio salonai „Facebook’e“ dažniausiai tiesiog pristato savo įgyvendintus darbus.
Ievos Budzeikatės nuotr.
Galbūt galėtum pasidalinti ateities planais: kokie artimiausi renginiai bei kokios svajonės, susijusios su šia iniciatyva?
Šią vasarą planuoju plaukų pynimą Lietuvos festivaliuose iškeisti į darbą ir keliones Jungtinėse Amerikos Valstijose. Noriu kuo labiau išnaudoti tai, ką siūlo ši šalis, todėl labai tikiuosi išdrįsti daryti šukuosenų performansus gatvėse bei aprašyti su tuo susijusią patirtį.
Ievos Budzeikatės nuotr.
O labiausiai norėčiau įsidarbinti šiuo metu man pavyzdžiu esančioje įmonėje „the Drybar“, kur plaukai nėra kerpami ar dažomi – ten daromos tik šukuosenos. Noriu kuo geriau suprasti šio verslo modelį ir, galbūt, įgyvendinti jį Lietuvoje.
Taip pat noriu pasinaudoti proga ir pasidalinti, kad šiuo metu paroda, pagyvenusi „Studio9“ ir „Coffee Inn’e“ ieško naujų namų. Parašykite, kieno sienos šiuo metu „nuobodžiauja“ ir yra tuščios!
