Laikas.lt
Justė Karpavičiūtė
Dar prieš porą metų Vilnius turėjo tik vieną renginį, skirtą knygoms ir skaitymo skatinimui. Galime dėkoti likimui, kad Vilniaus knygų mugės metu Lietuvą aplankė svečiai iš vienos Rusijos leidyklos ir papasakojo apie jų šalyje populiarią knygų festivalių kultūrą. Ši istorija tąkart knygyno „Eureka!“ savininkę, leidyklos „Kitos knygos“ vadovą ir dar kelis nepriklausomus, bet literatūrą mylinčius žmones, įkvėpė vieną tokių festivalių surengti ir mūsų šalyje. Pernai renginį lydėjusi sėkmė jį pavertė tradicija – praėjusį savaitgalį Vilniaus knygų festivalis įvyko antrą kartą. Kaipgi sekėsi šiemet?
Prieštaringi vertinimai
„Kol kas sunku įvertinti festivalį – labai mažai laiko praėjo. Remiantis lankytojų ir leidėjų atsiliepimais išvados taip pat labai dviprasmiškos. Iš lankytojo pozicijos festivalis buvo labai smagus ir geras, tačiau kai kurioms leidykloms nelabai patiko tai, kad nebuvo sukurtos sąlygos parduoti tiek knygų, kiek joms norėtųsi. Mūsų festivalis labiau orientuotas ne į komerciją, o į renginius, tikriausiai dėl to ir susiklosto tokia situacija“, – pasakoja viena festivalio organizatorių Ieva Stogevičiūtė.
Pasak Ievos, šiemet knygų festivalį aplankė apie 5 500 (2013 m. Vilniaus knygų mugė sulaukė apie 64 tūkst. lankytojų – red. pats.) žmonių. Nors pernai organizatoriai dalyvių neskaičiavo, manoma, kad tąsyk jų būta truputį daugiau.
„Šiemet tikriausiai sukliudė tai, kad Vilniuje tuo pačiu metu buvo labai daug įvairiausių renginių. Be to, sekmadienį, trečiąją festivalio dieną, vyko Vilniaus maratonas ir buvo uždarytas eismas Maironio gatvėje, kurioje ir vyko festivalis“, – pasakojo Ieva.
Daugiausiai dėmesio sulaukė literatūrinės ekskursijos
Per tris dienas knygų festivalio kontekste įvyko daugiau nei septyniasdešimt renginių: knygų pristatymų, diskusijų, filmų peržiūrų, koncertų, skaitymų, performansų, įvairių dirbtuvių, ekskursijų po Vilnių.
„Populiariausios buvo naktinės literatūrinės ekskursijos po Vilnių, vykusios penktadienį ir šeštadienį. Labai smagu buvo stebėti dideles minias žmonių, vaikštančių miesto gatvėmis. Taip pat labai sėkmingas buvo Architektūros fondo organizuotas renginių ciklas „Miesto skaitymai“. Šis fondas buvo įrengęs įvairių architektūrinių leidinių skaityklą, organizavo diskusijas, kas irgi susilaukė nemažai dėmesio. Beje, šis renginys buvo itin pasiteisinusi ir prasminga festivalio naujovė“, – toliau dalijosi Ieva.
Vasarą megzti kontaktus sudėtinga
Paklausta apie sunkumus, festivalio organizatorė vėl prisimena skirtingus renginio dalyvių ir leidyklų lūkesčius: „Mums svarbiausia renginiai, programos kokybė, o leidykloms rūpi ir tai, kad dalyvavimas festivalyje atsipirktų, kad būtų parduota pakankamai knygų.“
Anot jos, sudėtinga ir tai, kad festivalis vyksta rudenį: „Viena vertus, šis laikas yra labai geras, nešalta, veiklos gali vykti lauke. Kita vertus, tai reiškia, kad organizaciniai darbai turi būti atlikti vasarą, kai dauguma atostogauja: ir rašytojai, ir leidėjai. Tai tampa nemenku iššūkiu norint susitarti dėl dalyvavimo, suorganizuoti festivalio renginius.“
Kitąmet festivalio nebus
Viena festivalio organizatorių Ieva išduoda, kad kitąmet Knygų festivalio nebus – planuojama dviejų metų pertrauka. Per tą laiką festivaliui bus ieškoma naujų formų ir idėjų. „Ketiname ateityje dar labiau orientuotis į renginius, mažinti knygų prekybos svarbą. Svarstome, kad reikėtų leidyklas skatinti pardavinėti tik pačias naujausias knygas. Mąstome ir apie naujus renginių formatus, bet kol kas konkrečių idėjų neturime – planuojame susitikti su leidėjais, potencialiais organizatoriais ir kartu atrasti naujoves tokiam festivaliui“, – visų festivalio organizatorių vardu užbaigė pasakojimą Ieva.
O kokios jūsų patirtis iš šių, o galbūt ir praeitų metų Vilniaus knygų festivalio?
