Laikas.lt
Parengta pgl. Dailymail.co.uk
„… kol mirtis mus išskirs“ – daugel kartų prie altoriaus girdėtas fragmentas iš priesaikos prieš ištariant lemtingąjį „Taip“. Tačiau masiškai didėjantis skyrybų skaičius rodo, kad retam, kuriam pavyksta šiuos prieš Dievą ištartus žodžius ištesėti.
Tačiau štai kaliforniečiai Donas ir Maxine Simpsonai įrodė, kad stebuklai iš tiesų egzistuoja. Pragyvenę drauge 62 metus, senukai mirė susikibę rankomis: iš pradžių – Maxine, o praėjus keturioms valandoms paskui ją iškeliavo ir Donas.
„Seneliai nugyveno nepaprastai gražų gyvenimą vienas kitą smarkiai mylėdami, niekad ilgam laikui nesiskirdami. Drauge jie turėjo palikti ir šį pasaulį. Kitaip ir negalėjo būti“, – kalbėjo Simpsonų anūkė Melissa.
Dvi savaites iki mirties Donas nukrito ir susilaužė klubo kaulą. Ligoninėje jo gyvybė pamažu vis geso. Tuo pat metu ėmė progresuoti Maxine’os vėžys, su kuriuo ji jau daugelį metų įnirtingai kovojo.
Šeima nusprendė parsivežti senukus iš ligoninės namo ir apgyvendinti viename kambaryje. „Tai likimo sujungti žmonės, negalėjome jiems leisti gulėti atskirose palatose. Kai močiutė pramerkė akis ir pamatė greta jos, kitoje lovoje gulinti senelį, nuo jos dvelktelėjo ramybė ir susitaikymas“, – toliau prisiminimais dalijosi anūkė, įamžinusi senelius jų paskutinėmis gyvenimo akimirkomis.
Neilgai trukus Maxine, laikydama savo vyrą ranką, išleido paskutinį atodūsį. Praėjus keturioms valandoms užgeso ir Dono gyvybė. Visą tai stebėjusi gedinti šeima buvo apžavėta šio stebuklo, kad ir įvykusio mirties akivaizdoje. „Tai tikrų tikriausia meilė“, – pasakojimą užbaigė Melissa.
Donas dirbo statybos inžinieriumi, kur žaisdamas boulingą sutiko Maxine. Po keleto metų jie susituokė, įsivaikino du berniukus ir leidosi į kelionę po pasaulį.
