Mokestis netekties akivaizdoje? Naujas siūlymas vadinamas absurdišku ir peržengiančiu ribas
Diskusijos dėl kolumbariumų Lietuvoje įgauna naują kryptį – Seimas nusprendė leisti savivaldybėms taikyti vienkartinį mokestį už vietą urnoms laikyti. Sprendimas priimtas ne atsitiktinai: pastaraisiais metais nemokamai dalintos nišos buvo iššluotos greičiau, nei spėta planuoti naują infrastruktūrą.
Situacija kai kuriose savivaldybėse tapo paradoksali. Kolumbariumai oficialiai egzistuoja, tačiau realiai vietų juose nebelikę. Pavyzdžiui, sostinėje esančiose kapinėse dar galima rasti nišų su užrašais „rezervuota“, tačiau faktiškai jos jau paskirstytos. Laisvų vietų – nulis. Tuo pat metu naujų kolumbariumų statyba stringa, nes tai reikalauja nemažų investicijų.
Būtent dėl to nuspręsta keisti tvarką. Nuo liepos savivaldybės galės pačios nusistatyti mokestį – jis gali būti simbolinis, bet gali siekti ir kur kas didesnes sumas. Kitaip tariant, atsiranda lankstumas, tačiau kartu ir rizika, kad skirtinguose miestuose kainos labai skirsis.
Vilnius jau skaičiuoja konkrečiai. Čia svarstoma, kad vieta naujame kolumbariume galėtų kainuoti nuo maždaug 1200 iki 1800 eurų. Galutinė suma priklausys nuo statybų kainos – kiek kainuos rangovai, tokia bus ir galutinė rinkliava, kurią patvirtins miesto taryba.
Šis pokytis Seime sulaukė labai skirtingų vertinimų. Vieni politikai teigia, kad be mokesčio sistema tiesiog neveikia – kai paslauga nemokama, ji greitai išnaudojama, o naujų vietų niekas neskuba kurti. Tokiu atveju, jų manymu, geriau simbolinis ar net didesnis mokestis, nei visiškas pasirinkimo nebuvimas.
Kiti tokį sprendimą vertina kur kas kritiškiau. Pasak jų, kalbama apie jautrią sritį, kurioje piniginiai klausimai neturėtų tapti pagrindiniu veiksniu. Skeptikai pabrėžia, kad daliai gyventojų tokios sumos gali būti per didelės, todėl jie bus priversti rinktis tradicinį laidojimą kapavietėse. Tai reikštų dar spartesnį kapinių plėtimąsi ir papildomą spaudimą savivaldybėms ieškoti naujų žemės plotų.
Kita vertus, savivaldybių atstovai primena, kad kolumbariumas dažnai yra pigesnė alternatyva ilgalaikėje perspektyvoje. Įrengti kapavietę gali kainuoti nuo kelių iki net dešimties tūkstančių eurų, o kolumbariumo niša – jau paruošta, nereikalaujanti papildomų investicijų.
Tuo metu regionuose ieškoma ir kitų sprendimų. Kai kur jau statomi specialūs kolumbariumai socialiai pažeidžiamiems žmonėms ar tiems, kurių nėra kam palaidoti. Taip pat atsiranda privačių iniciatyvų – verslas mato augančią paklausą ir planuoja statyti naujus objektus, kuriuose vietos bus siūlomos už rinkos kainą.
Vis dėlto visuomenės nuomonė išlieka nevienareikšmė. Vieni žmonės sako, kad užtikrinta vieta yra verta mokėjimo, ypač jei tai sprendžia realią problemą. Kiti piktinasi, kad net ir paskutinėje gyvenimo stadijoje atsiranda papildomų finansinių įsipareigojimų.
Akivaizdu viena – kolumbariumų klausimas iš techninio virto emociniu. Sprendimas apmokestinti vietas gali paskatinti naujų projektų atsiradimą, tačiau kartu kelia ir jautrių klausimų apie prieinamumą, socialinį teisingumą bei tai, kiek kainuoja ramybė po gyvenimo.
