Nervingumas, nuovargis, silpstanti lytinė potencija, išsiderinęs mėnesinių ciklas, išvaizdos pablogėjimas – tai tik dalis problemų, kurios gali užklupti išsiderinus skydliaukės hormonų gamybai.
Kaklo priekyje esanti mažytė skydliaukė veikia lyg mūsų gyvenimo laikrodis. Ši drugelio formos endokrininė liauka gamina hormonus, kurie palaiko organizmo medžiagų apykaitą, skatina psichinį ir fizinį vystymąsi, turi įtakos širdies ir kraujagyslių, kitų organų veiklai. Skydliaukės hormonai atsiliepia ir intymiems santykiams.
„Skydliaukės hormonai ir lytinių liaukų steroidinių hormonų veikla bei gamyba labai susijusi. Tai svarbu normaliai kiaušidžių ir sėklidžių veiklai, o taip pat – ir vaisingumui“, – sakė Antakalnio poliklinikos Konsultacinio skyriaus vedėja gydytoja endokrinologė dr. Lina Zabulienė.
Slopsta aistra, sunkiau pastoti
Specialistė pabrėžė, kad pakitus skydliaukės veiklai moterims dažnai sutrinka menstruacijų ciklas, jos sunkiau pastoja ar negali pastoti, dažniau serga nėštumo metu, o vyrams – gali silpnėti libido ir potencija, įvykti priešlaikinė ar vėlyva ejakuliacija, būti blogesnė spermos kokybė ir kt.
„Tiriant asmenis, kuriuos vargina minėti negalavimai, dažnai įvertinama ne tik skydliaukės, bet ir kitų endokrininių liaukų veikla. Ankstyvas jų veiklos pakitimų nustatymas ir gydymas gali atstatyti normalią reprodukcinę sveikatą“, – aiškino docentė L. Zabulienė.
Skydliaukė yra labai jautri – lyg plazdantys drugelio sparnai. Jos hormonų gamybą išderina jodo stygius ar perteklius, padidinta radiacija, užteršta aplinka, lėtinės ligos, stresas, sekinantis darbas ir kt.
Jeigu skydliaukės veikla susilpnėja, lėtėja medžiagų apykaita. Žmogus gali jaustis nuvargęs, mieguistas, pablogėja atmintis, auga svoris, slenka plaukai, išsausėja ir pleiskanoja oda, patinsta veidas bei prikimsta balsas.
Kai skydliaukė gamina per daug hormonų, žmogus tampa neįprastai jautrus, nervingas, gali varginti dažnas širdies plakimas ar sutrikti ritmas, kilti arterinis kraujospūdis, kristi svoris, atsirasti nuolatinis rankų drebulys, gausus prakaitavimas, ašarojimas, o ilgainiui apimti silpnumas.
Daugėja autoimuninių skydliaukės ligų
Įvairių tyrimų duomenimis, Lietuvoje net ketvirtadalis gyventojų gali turėti skydliaukės veiklos sutrikimų. Skydliaukės hormonų gamybos išsiderinimo dažniausiai iš pradžių nejaučiame.
Anksti pastebėti sutrikimus padeda profilaktiniai skydliaukės hormonų tyrimai, kurie atliekami iš kraujo mėginio. Pasak „Medicina practica“ laboratorijos vadovo gydytojo Svajūno Barakausko, paprastai tiriami pačios skydliaukės išskiriamų hormonų (tiroksino ir trijodtironino) bei ją reguliuojančio posmegeninės liaukos išskiriamo hormono (tirotropino) kiekis.
„Šiuo metu daugėja autoimuninių skydliaukės ligų. Todėl nustatant minėtų hormonų kiekį kartu vis dažniau ištiriami ir antikūnai prieš skydliaukės audinį – mikrosominiai antikūnai (ATPO). Jų koncentracija apsprendžia, kokią gydymo taktiką pasirinks gydytojas, kokios prevencijos priemonės būtų naudingos pacientui, kaip dažnai reikia stebėti skydliaukės veiklą“, – pažymėjo S. Barakauskas.
Po sočių pusryčių geriau nesitirti
Pasak gydytojo S. Barakausko, norint atlikti skydliaukės hormonų tyrimus nereikia ypatingai pasirengti. Tyrimams kraują iš venos paimti patariama iki 10–11 val. ryto, geriau nevalgius, nors arbatos arba kavos puodelis tyrimų rezultatų nepakeis. Tačiau pavalgius sočius pusryčius reikėtų tyrimą atidėti kitai dieną, nes riebalai gali paveikti tyrimų rezultatus.
Amerikos skydliaukės draugija rekomenduoja, kad skydliaukės hormonų veiklą turėtų tirtis visi vyresni nei 35 metų asmenys ne rečiau kaip kartą per penkerius metus, taip pat – sergantieji širdies ir kraujagyslių ligomis, diabetu, psichinėmis ligomis. Jeigu šeimoje yra sergančiųjų skydliaukės ligomis, išsitirti turėtų visi jos nariai – net ir vaikai ar seneliai.
