Kas bendro tarp asfalto ir Senovės Egipto mumijų? Kodėl Mirusią jūrą graikų istorikai vadino asfalto ežeru? Kas yra bitumas ir ką bendro jis turi su seniausia pasaulio nuotrauka? Koks eksperimentas truko net 69 metus? Ar žinote, kad bitumo klodų Kanadoje bendras plotas didesnis už Anglijos plotą? Šiais klausimais savo reportažą iš VGTU Kelių tyrimo instituto laboratorijos pradeda „Įdomiosios inžinerijos“ vedėjai, skubantys supažindinti žiūrovus su asfaltu.
Mes vaikštome, važinėjame dviračiais, naudojamės transportu, bet retai susimąstome kas mums yra po kojomis. Kas tai? Juodos spalvos „smala“, asfaltas. Bet ar žinote, kad egzistuoja šimtai tūkstančių asfalto rūšių? Didžią dalį asfalto sudaro akmuo, skalda ir smėlis, o viską suriša bitumas.
Derindami sudedamųjų dalių procentus, mokslininkai kontroliuoja kietumą minkštumą, keičia asfalto lydymosi temperatūrą, jo atsparumą. Iš skirtingo asfalto rūšių pagaminami bandiniai, kurie yra dedami į „sendinimo“ mašinas. Tokiose mašinose asfalto bandinys yra gniuždomas, spaudžiamas ir tampomas tūkstančius kartų.
Fizikoje sparčiai populiarėja metamedžiagos, o į inžineriją atkeliauja išmaniosios medžiagos (angl. „smart materials“). Jos leidžia inžinieriams ne tik pagaminti Hario Poterio filmuose matytas nematomumo skraistes, bet ir išmanųjį asfaltą. Tokia danga yra lyg Terminatorius – dienos metu ją pažeidus, per naktį ji atsistato! VGTU mokslininkai dirba su tokiomis fantastinėmis medžiagomis, kurios valo orą ir generuoja elektrą. Įsijunkite „Idomiąją inžineriją“ ir sužinokite daugiau.
„Įdomioji inžinerija“ yra mokslo populiarinimo laidos „Mokslo sriuba“ dalis. Tai yra ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva populiarinti mokslą visuomenėje. „Mokslo sriubą“ galima ragauti kas antrą trečiadienį 22:00 val. per LRT Kultūros kanalą. „Mokslo sriuba“ kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu.
