Pamirškite apie 24 valandų parą: Žemės lėtėjimas gali nulemti istorinius pokyčius
Kalbos apie tai, kad Žemėje netrukus bus 25 valandų paros, skamba intriguojančiai, tačiau žodis netrukus čia klaidina. Mokslininkai iš tiesų mato aiškią tendenciją, jog mūsų planetos sukimasis lėtėja.
Vis dėlto šis procesas vyksta taip lėtai, kad kasdieniame gyvenime jo nepastebime. Įdomiausia tai, kad ši istorija susijusi ne tik su pačia Žeme, bet ir su Mėnuliu. Tarp jų vyksta tarsi nuolatinė traukos kova, kuri palaipsniui keičia paros trukmę.
Tai tas pats reiškinys, kuris sukelia potvynius ir atoslūgius. Dauguma mūsų įpratę manyti, kad para visada trunka 24 valandas. Taip planuojame dienas, darbus ir poilsį. Tačiau iš tiesų viskas šiek tiek sudėtingiau.
Jei Žemės sukimąsi matuotume pagal žvaigždes, gautume šiek tiek trumpesnę parą nei ta, kurią skaičiuojame pagal Saulę. Taip yra todėl, kad planeta ne tik sukasi aplink savo ašį, bet ir juda aplink Saulę. Dėl to jai reikia šiek tiek daugiau laiko, kad Saulė vėl „atsidurtų“ toje pačioje vietoje danguje.
Dar svarbiau yra tai, kad net ir įprasta 24 valandų para nėra visiškai pastovi. Ji nuolat kinta mažais intervalais, o per labai ilgą laiką tampa vis ilgesnė.
Mėnulis lėtina Žemės sukimąsi
Pagrindinė priežastis, kodėl para ilgėja, yra Mėnulio gravitacija. Ji sukelia potvynius vandenynuose, tačiau tuo pačiu veikia ir pačią planetą.
Vandenynų vanduo juda, susidaro trintis, ir ši trintis tarsi stabdo Žemės sukimąsi. Dėl to planeta labai nežymiai lėtėja, o Mėnulis tuo metu pamažu tolsta.
Tai galima įsivaizduoti paprastai, tarsi suktumėte kėdę ir lengvai ją stabdytumėte koja. Ji vis dar suktųsi, bet vis lėčiau.
Kaip mokslininkai tai pastebi?
Žmogus pats to pajusti negali, nes pokytis per gyvenimą yra per mažas. Tačiau mokslininkai turi būdų tai išmatuoti.
Tam naudojami itin tikslūs laikrodžiai, astronominiai stebėjimai ir net istoriniai duomenys, pavyzdžiui, senų užtemimų įrašai. Taip galima palyginti, kaip Žemės sukimasis keitėsi per šimtmečius.
Dėl šių nedidelių neatitikimų kartais net įvedamos papildomos sekundės – vadinamosios keliamųjų sekundžių korekcijos, kad laikrodžiai sutaptų su realiu planetos judėjimu.
Kada para truks 25 valandas?
Štai čia slypi didžiausias nesusipratimas. Nors para iš tiesų ilgėja, tai vyksta itin lėtai.
Skaičiavimai rodo, kad 25 valandų para galėtų atsirasti tik maždaug po 200 milijonų metų. Tai laikotarpis, kuris gerokai viršija žmonijos, civilizacijų ar net dabartinės Žemės formos egzistavimo laiką.
Nors Mėnulis yra pagrindinis veiksnys, yra ir kitų dalykų, kurie gali šiek tiek paveikti paros trukmę. Pavyzdžiui, dideli ledo masyvų tirpimai ar vandens pasiskirstymo pokyčiai planetoje.
Net teoriniu lygmeniu dideli žmogaus projektai gali turėti labai mažą poveikį, nors jis būtų pastebimas tik itin tiksliais matavimais.
Ką tai reiškia mums?
Trumpai tariant – nieko, bent jau artimiausiems milijonams metų. Nors idėja apie ilgesnę parą skamba intriguojančiai, realybėje pokyčiai yra tokie lėti, kad mūsų kasdienybė dėl to nesikeis.
Tačiau pats faktas išlieka įdomus: net tokie, atrodytų, stabilūs dalykai kaip laikas ir paros trukmė iš tiesų nėra visiškai nekintantys.
