A. Pozarskio nuotr.
Ruduo – geriausias metas apsilankyti klasikinės muzikos koncerte. Netikite? Pasaulyje vis daugėjant susirgimų depresija ir sveikatos specialistams ją jau skelbiant XXI a. liga, mokslininkai vis labiau gilinasi į alternatyvius depresijos gydymo būdus. Vienas iš tokių daugeliui dar neatrastų kelių įveikti nuotaikos sutrikimus neabejotinai yra klasikinė muzika.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis 2016 m. nuo depresijos pasaulyje kentėjo apie 350 mln. gyventojų. Kasmet nusižudo daugiau nei 800 000 žmonių – tai yra antra dažniausia mirties priežastis 15–29 metų amžiaus grupėje. Prognozuojama, kad iki 2020 m. depresija bus labiausiai paplitusi ir daugiausiai mirčių lemianti liga pasaulyje.
Klasikinė muzika veikia geriau nei psichologo konsultacija
Meksikos Oaxaca universiteto mokslininkų grupė, vadovaujama Miguelio-Angelo Mayoralio-Chavezo, neseniai atliko aštuonias savaites trukusį klinikinį eksperimentą, kurio metu 79 pacientai, kenčiantys nuo lengvos ir vidutinės formos depresijos, buvo padalinti į dvi lygias grupes. Abiejose grupėse pacientai nevartojo jokių vaistų depresijai gydyti – vietoje to jiems buvo taikoma alternatyvi terapija. Pirmos grupės pacientams vieną kartą per savaitę buvo skiriama 30 minučių trukmės psichologo konsultacija, antrosios grupės pacientai kiekvieną dieną klausėsi 50 minučių klasikinės muzikos koncerto. Įrašytoje simfoninės muzikos programoje skambėjo du baroko kompozitorių darbai – J. S. Bacho Itališkasis koncertas ir A. Corelli „Concerto Grosso“ – bei W. A. Mozarto Sonata dviem fortepijonams.
Tiesa, mokslininkai pastebėjo, kad iš pradžių klausytis klasikinės muzikos eksperimento dalyviams buvo neįprasta, tačiau praėjus kuriam laikui jie ne tik išreiškė didelį susidomėjimą klausoma muzika, bet ir paprašė jos paklausyti daugiau.
Tyrimo rezultatai atskleidė, kad pasibaigus eksperimento laikotarpiui pagerėjimą jautė net 29 klasikinės muzikos klausę pacientai ir tik 12 pacientų, kuriems buvo skiriamos savaitinės psichologo konsultacijos. Taigi šio eksperimento rengėjai daro išvadas, kad klasikinė muzika turi didelės įtakos depresija sergančių žmonių savijautai. Pasak jų, toks efektas galimas dėl keleto priežasčių. Pirma, tyrimais yra įrodyta, kad muzika gali aktyvuoti tam tikrus procesus ir pakelti „laimės hormonu“ vadinamo dopamino lygį smegenyse. Antra, kiekvienas garsas turi savo vibraciją, kuri subtiliai veikia mūsų kūną ir skirtingus organus – šis poveikis ypač jaučiamas, kai klausomasi gyvai atliekamos muzikos.
Skirtingų kompozitorių muzika – skirtingiems nusiskundimams gydyti
Pasaulyje yra atlikta įvairių studijų apie skirtingų kompozitorių muzikos poveikį sveikatai. Tyrimais įrodyta, kad L. van Beethoveno muzika padeda įveikti stresą, melancholiją, apatiją ir kitas panašias neurotines būsenas. Šio nemirtingo genijaus kūryba taip pat yra naudinga bronchams, plaučiams bei imuninei sistemai. L. van Beethoveno Penktosios simfonijos antroji dalis gydytojų net yra vadinama „sveikos širdies muzika“ ir ypatingai rekomenduojama klausytis, esant aukštam kraujospūdžiui.
Ištirta, kad J. S. Bacho darbai padeda subalansuoti mintis ir pagerinti kūno tonusą, tad rekomenduojami siekiant kūno ir sielos harmonijos.
W. A. Mozarto kūriniai gali padėti įveikti chronišką nuovargį ir energijos stoką. Ypač efektyvia šiuo klausimu laikoma jo Simfonija Nr. 1 D-dur. Šio genijaus muzika taip pat palengvina emocinį stresą, stimuliuoja smegenų veiklą, pagerina intelektualinius gebėjimus.
P. Čaikovskio muzika apgaubia švelnumu ir leidžia išlaisvinti savo emocijas, taip pat yra įrodyta, kad šio kompozitoriaus kūriniai suteikia stiprybės ir padeda veikti net sunkiausiose gyvenimo situacijose.
Natūralu, kad kiekvienam žmogui skirtinga muzika gali turėti skirtingą efektą. Tad mokslininkai siūlo nebijoti eksperimentuoti ir atrasti tai, kas labiausiai tinka konkrečiu atveju.
