Taškio istorija liūdna, tikriausiai, kaip ir daugelio kitų neprižiūrimų ir nemylimų gyvūnų… Kai šilta, Taškis gyvena voljere. Aplink būdą nedidelis ruoželis pajudėti. Dubenėlis pilnas sausų miežinių kruopų, mėtosi tuščiavidurių kaulų likučiai. Kai padaviau sauso maisto, net springdamas ryte surijo. Matėsi, kad šuo išbadėjęs ir seniai kažką valgomo bematęs…
Kai orai atšąla, močiutė Taškį laiko daržinėje, narve, kurio ilgis apie 1,5 metro, o plotis – apie 40 cm. Narve laiko, kad negaudytų šalia kudakuojančių vištų. Baisu, kad žiemą Taškis taip ir praleis tame narve. Narvas daugiau nei metro aukščio, todėl senutei šeimininkei sunku Taškį iš jo iškelti. Taip ir tūno vargšas tame narve pavydžiai žiūrėdamas į laisvai vaikštančias vištas ir ožį, kurie turi padorų savą aptvarą… Močiutė sakė, kad net pasivaikščioti eina viena, Taškio nesiveda. Jis niekada neina pasivaikščioti…
Kiek spėjau pabendrauti, Taškis labai šaunus šuo, Labai mylintis suaugusius ir, pasak močiutės, nemėgstantis vaikų, nes atvažiavę jos anūkai šunelį erzina….
Norėjau lauke fotografuoti, bet močiutė nesutiko – pavedžiojo daržinėje, todėl nuotraukos tik tokios. Tai truko apie 15 min. – ir vėl į narvą. Labai gaila vargšo šuns: draugiškas jaunas, dar tik 3 metų šunelis nieko gero tuose namuose nemato. Ieškau jam naujų: tikrų, rūpestingų ir mylinčių žmonių. Jeigu apsispręsite priglausti, paskambinkite tel. 861494359, Gargždai, Klaipėda.
