Mokslininkai sukūrė sistemą, padedančią gydytojams atpažinti pacientus, kuriems gresia didesnė savižudybės rizika. Ši sistema, pavadinta VSAIL (Vanderbilt Suicide Attempt and Ideation Likelihood Model), veikia dirbtinio intelekto pagrindu ir jau buvo išbandyta trijose neurologijos klinikose. Sužinokite, kaip ši sistema padeda nustatant savižudybės riziką.
Kaip veikia VSAIL nustatant savižudybės riziką?
Sistema analizuoja pacientų duomenis jų apsilankymų metu. Per šešis mėnesius buvo ištirta 7732 pacientų apsilankymų, kurių metu užfiksuota beveik 600 įspėjimų apie galimą savižudybės riziką.
VSAIL sistema pateikia gydytojams pranešimus apie pacientus, kuriems reikalingas papildomas dėmesys. Buvo išbandyti du informacijos pateikimo būdai:
- Aktyvūs įspėjimai, kurie nutraukia gydytojo darbą.
- Pasyvūs įspėjimai, rodomi paciento elektroninėje kortelėje.
Tyrimų rezultatai
Aktyvūs įspėjimai pasirodė esantys efektyvesni – jie paskatino gydytojus 42% atvejų įvertinti paciento savižudybės riziką. Tuo tarpu pasyvūs įspėjimai paskatino papildomus tyrimus tik 4% atvejų.
Tačiau tyrėjai atkreipia dėmesį į galimą problemą – „įspėjimų nuovargį“. Dėl per dažno pranešimų kiekio gydytojai gali pradėti juos ignoruoti. Todėl būtina toliau tirti, kaip optimizuoti šiuos įspėjimus, kad jie būtų veiksmingi ir neišvargintų medikų.
Colinas Walshas, vienas tyrėjų, pabrėžia, kad dauguma žmonių, nusižudžiusių per pastaruosius metus, lankėsi pas gydytojus dėl priežasčių, nesusijusių su psichine sveikata. Tačiau universali savižudybės rizikos patikra nėra praktiška visose situacijose.
„VSAIL buvo sukurta tam, kad padėtų nustatyti aukštos rizikos pacientus ir atlikti tikslinius pokalbius dėl savižudybės rizikos,“ – teigė Walshas.
Sistemos potencialas
Automatizuota sistema atrinko tik 8% pacientų apsilankymų, kuriuose buvo atlikti papildomi patikrinimai. Šis selektyvus požiūris leidžia perpildytose klinikose efektyviau užkirsti kelią savižudybėms.
Walshas taip pat pažymi, kad sveikatos priežiūros sistemos turi rasti balansą tarp dažnų įspėjimų veiksmingumo ir jų sukeliamų trūkumų. Vis dėlto tyrimų rezultatai rodo, kad automatizuota rizikos diagnostika kartu su gerai suplanuotais įspėjimais gali padėti nustatyti daugiau pacientų, kuriems reikalinga pagalba.
Mokslininkai siūlo išbandyti panašias sistemas ir kitose medicinos įstaigose. Šios technologijos galėtų tapti svarbia prevencine priemone kovojant su savižudybėmis ir stiprinant psichikos sveikatos priežiūrą.
Šaltinis: https://medicalxpress.com/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
