Sveikatos specialistai primena apie racionalaus antibiotikų naudojimo svarbą ir pabrėžia nuolat augančio bakterijų atsparumo grėsmę.
Antibiotikai – medžiagos, naikinančios mikrobus arba slopinančios jų augimą ir dauginimąsi. Jų nauda nepamainoma gydant bakterines infekcijas, kurių dauguma – pavojingos gyvybei. Iki pirmojo antibiotiko atsiradimo žmonės mirdavo net nuo plaučių uždegimo, tačiau 1928 m. škotų biologas ir farmakologas seras Aleksandras Flemingas atrado pirmąjį natūralų antibiotiką, išskyręs jį iš pelėsinio grybelio.
Šiandien antibiotikai klasifikuojami į ne mažiau nei 11 farmakologinių grupių. Pasak vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininko Arturo Nastaravičiaus, kiekviena grupė turi būdingą veikimo mechanizmą, todėl jų vartojimas skiriasi. Įvertinę paciento dienos ciklą bei maitinimosi įpročius, gydytojai ir vaistininkai nurodo tikslų antibiotikų vartojimo laiką valandomis, jų intervalą bei vartojimo kursą. Norint, kad vartojami antibiotikai organizme suveiktų tinkamai, šių rekomendacijų laikytis būtina.
„Atšalus orams į vaistines užsuka vis daugiau peršalimo ligomis sergančių pacientų. Kartais pacientai klaidingai supranta antibiotikų veikimą ir ieško galimybių įsigyti šių vaistų be recepto vos pajutę peršalimo simptomus. Tik gydytojas, nustatęs, jog susirgimas yra sukeltas ne viruso, o mikrobų, gali paskirti vartoti antimikrobinį poveikį turinčius preparatus, – perspėjo A. Nastaravičius. – Laiku ir teisingai paskirti antimikrobiniai vaistai gali užkirsti kelią ligos ūmėjimui ir sustabdyti jos sukėlėją“.
Būna, jog konsultuodamiesi vaistinėje pacientai pamini, kad pirmosiomis peršalimo dienomis jau yra vartoję antibiotikų. Paklausus, iš kur jie pastarųjų gavo, atsakoma, kad kelios dozės užsiliko nuo praeito susirgimo.
„Dalis pacientų, gydytojui paskyrus antibiotiką, vartoja jį iki simptomų pagerėjimo, bet antimikrobiniai preparatai kovoja su susirgimo priežastimi, todėl suvartoti visą gydytojo rekomenduotą kursą, nepasiliekant vaistų ateičiai – būtina, – sakė „Camelia“ vaistininkas. – Gali nutikti taip, kad neracionalus antibiotikų vartojimas bus pagrindinė nesėkmingo gydymo priežastis, kadangi ligos sukėlėjai taps jiems nejautrūs“.
„MediCA klinikos“ šeimos gydytojos Ingos Vencienės teigimu, masiškai augantis bakterijų atsparumas antibiotikams – didžiausia šių dienų problema. Tinkamai vartojami antibiotikai gali išgelbėti bakterinėmis infekcijomis sergančių žmonių gyvybes, sunaikindami bakterijas ir neleisdami joms daugintis. Tačiau įprasti antibiotikai neveiksmingi prieš grybelines bei kitas nebakterines infekcijas, jie negydo ir virusinių ligų.
„Antibiotikai nėra specifiniams simptomams gydyti skirti vaistai: jie veikia bakterijas, o ne virusus, todėl „nuo gripo“ nepadeda. Asmenine nuožiūra vartojami antibiotikai gali susilpninti organizmą, trukdydami kovoti su virusine infekcija, – sakė šeimos gydytoja. – Nuo gripo reikėtų skiepytis, „nuo temperatūros“ vartojami antipiretikai (paracetamolis, ibuprofenas ir kt.), o dėl kosulio reikėtų pasitarti su gydytoju, kad pagal kosulio pobūdį ir priežastį parinktų tinkamiausią preparatą. Antibiotikai šiais atvejais netinka“.
Gydymas antibiotikais priklauso ne vien nuo teisingo vaisto paskyrimo, tačiau ir nuo tinkamo vartojimo. Be to, kad vartoti šios grupės vaistus reikėtų būtent taip, kaip paskyrė gydytojas, vaistinėje dažnai pažymima, kad vertėtų atsisakyti pieno produktų, kadangi jie reikšmingai sumažina antibiotikų veikimą.
„Pacientams primenama, kad gydymosi metu reikėtų riboti greipfrutų ir jų sulčių vartojimą, nes šis derinys gali padidinti kai kurių antibiotikų toksinį poveikį. Gydantis privalu atsisakyti ir alkoholio, kuris skatina daugelio antibiotikų irimą skrandyje, sudirgina skrandžio gleivinę ir apkrauna kepenis. Dėl to gali pasikeisti ne tik antibiotikų veiksnumas, bet ir kepenų veikla“, – perspėjo „Camelia“ vaistininkas A. Nastaravičius.
„MediCA klinikos“ gydytoja I. Vencienė atkreipė dėmesį, kad maistas trukdo antibiotikams greitai rezorbuotis iš virškinimo trakto, todėl juos reikia vartoti prieš valgį arba tarp valgymų. Kadangi kita antibiotikų pusė yra ir „gerųjų“ bakterijų naikinimas ar jų funkcijos susilpninimas, priklausomai nuo antibiotiko rūšies bei veikimo spektro, vaistų vartojimo metu ar baigus jų kursą organizmą būtina papildyti probiotikais.
Neracionalaus gydymo antibiotikais pasekmės – augantis bakterijų atsparumas, mirčių nuo atsparių bakterinių infekcijų skaičiaus didėjimas, didesnis alerginių, toksinių reakcijų kiekis, didėjantys gydymosi kaštai. Sveikatos specialistų teigimu, tam, kad bakterijų atsparumas antibiotikams nedidėtų, kiekvienas turime šiuos vaistus vartoti atsakingai, laikydamiesi gydytojo ir vaistininko rekomendacijų.
