Atbundanti gamta turėtų įkvėpti naujiems darbams, tačiau daug žmonių jaučia gyvybinės energijos stygių. Jeigu ryte jėgų dar pakanka, tai vakarop padidėja dirglumas, apima mieguistumas ir bendras kūno silpnumas.
Galima save raminti, kad pavasarinis nuovargis greit praeis. Tačiau savijauta tik blogėja, jei gyvenimo džiaugsmą pradeda slopinti dėl geležies stokos silpstantis kraujas.
Laikui bėgant išryškėja aiškūs anemijos (mažakraujystės) simptomai: blyški oda, įtrūkę lūpų kampučiai, trapūs nagai, slenkantys plaukai ir kt. Ligoniui sutrinka skonis, pradeda erzinti įprasti kvapai, apima apatija ir gyvenimas nebeteikia jokio džiaugsmo.
Susirgus anemija organizme pradeda trūkti deguonies, nes kraujyje sumažėja hemoglobino ir eritrocitų. Šis procesas vyksta lėtai. Iš pradžių žmogus gali nepastebėti jokių ligos ženklų, bet organizmas būna sekinamas.
Svajūnas Barakauskas
„Užsitęsusi anemija gali lemti daugybę lėtinių ligų, kurios trumpina gyvenimą. Dažniausiai susergama geležies stokos mažakraujyste. Pilnai jos diagnostikai atliekami bendrasis kraujo, geležies kiekio kraujyje ir feritino tyrimai“, – sakė eilę metų anemijos prevencines akcijas organizuojančios „Medicina practica“ laboratorijos vadovas gydytojas Svajūnas Barakauskas.
Jis pabrėžė, kad atlikus vien įprastą bendrąjį kraujo tyrimą geležies stokos mažakraujystę galime nustatyti gana vėlai. Tuomet organizmo geležies atsargos jau būna beveik išnaudotos ir gydymas paprastai užtrunka pusmetį ar ilgiau.
„Bendrasis kraujo tyrimas – atskaitos taškas. Jis parodo apie 26 skirtingus kraujo sudėties parametrus, tarp jų – ir hemoglobiną bei eritrocitus. Tai padeda atskleisti jau įsisenėjusią anemiją. Tačiau būtent feritino tyrimas leidžia laiku įvertinti organizmo geležies atsargas. Jeigu jos mažėja, galima įtarti prasidedančią ligą – slaptą mažakraujystę. Jei procesas tik prasidėjo ir parinktas teisingas gydymas, tokią geležies stokos anemijos formą galima įveikti gana greitai“, – aiškino S. Barakauskas.
Dėl geležies stokos mažakraujystės ypač kenčia moterys bei merginos. Joms ypač dažnai reikia pasirūpinti savo geležies atsargomis dėl nėštumo, gimdymo ar gausių menstruacijų. Neišgydyta mažakraujystė moteris dažnai atsiveja iš paauglystės.
„Laiku nepastebėta ar iki galo neišgydyta mažakraujystė ypač daug problemų gali sudaryti besilaukiančioms moterims. Ligos ištakos dažniausiai būna paauglystėje. Kai kurios anemijos formos labai sunkiai gydomos“, – atkreipė dėmesį gydytojas.
Vyrų kraujas nusilpsta rečiau. Dažniausia priežastis – vidinis kraujavimas ar piktybinis procesas. Tačiau rizika padidėja aktyviai sportuojantiems ar sunkų fizinį darbą atliekantiems vyrams, nes augančiai raumenų masei reikia labai daug geležies.
Anemija lengvai pažeidžia vaikus. Dažniau kraują išsitirti taip pat turėtų vyresnio amžiaus žmonės, sergantys įvairiomis lėtinėmis ligomis, vartojantys daug vaistų, blogiau besimaitinantys. Anemija pavojinga ir vegetarams. Jiems reiktų susidaryti tinkamą valgiaraštį, kad sugebėtų gerai įsisavinti esančią augaluose geležį.
Specialistas priminė, kad kraujas gali nusilpti ir dėl vitamino B12 bei folio rūgšties stokos. Šiai anemijai nustatyti atliekamas homocisteino tyrimas. Šios amino rūgšties kraujyje padaugėja, kai organizme trūksta minėtų vitaminų.
Vitamino B12 ir folio rūgšties gali pristigti ir dėl virškinamojo trakto, navikinių, autoimuninių bei kitų ligų. Beje, vitamino B12 trūkumas gali sukelti ne tik sunkią anemiją, bet ir pažeisti centrinę nervų sistemą.
„Vitamino B12 stoka dažnai išryškėja nėštumo metu. Galima nuraminti besilaukiančias moteris: naujausi mokslininkų tyrimai rodo, kad tai natūrali organizmo reakcija. Susirūpinti reikia, jei šio vitamino trūksta praėjus 1–2 metams po gimdymo“, – sakė „Medicina practica“ laboratorijos vadovas gydytojas S. Barakauskas.
