Ar jūsų butą gali „perimti“ kitas žmogus? Teisininkai paaiškino, kada tai įmanoma

Viešojoje erdvėje vis dažniau aptariami atvejai, kai nekilnojamasis turtas pereina kitam asmeniui be pirkimo–pardavimo sutarties ar notaro, pasitelkiant įgyjamąją senatį. Nors tai skamba kaip greitas būdas „perimti“ būstą, praktikoje procesas yra ilgas, sudėtingas ir reikalauja aiškių įrodymų.

Įgyjamoji senatis civilinėje teisėje paprastai siejama su ilgamečiu faktiniu turto valdymu, kai asmuo elgiasi kaip savininkas: turtą naudoja nuolat, atvirai, rūpinasi jo būkle ir prisiima išlaikymo naštą. Tokiais atvejais teismas vertina, ar valdymas buvo ne atsitiktinis ir ne laikinas, o realiai savarankiškas ir nenutrūkstamas.

Kas turi būti įrodyta teisme?

Norint pripažinti nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu, neužtenka vien gyventi ar kartais lankytis patalpose. Reikia pagrįsti, kad asmuo turtą valdė kaip savo, o tai dažniausiai įrodinėjama dokumentais ir aplinkybėmis: komunalinių mokesčių apmokėjimu, remonto darbais, turto priežiūra, sutartimis, nuotraukomis, taip pat kaimynų ar kitų liudytojų paaiškinimais.

„Teismui neužtenka vien deklaracijų, kad žmogus ilgai gyveno būste – būtina įrodyti realų savarankišką valdymą ir faktinį šeimininko elgesį“, – sako teisės ekspertai, vertinantys įgyjamosios senaties bylas.

Teisminis procesas paprastai užtrunka, nes teismas tikrina visumą: ar valdymas buvo viešas, ar nebuvo ginčijamas, ar nebuvo slaptas, taip pat ar nebuvo situacijų, kai savininkas aktyviai reiškė pretenzijas. Įgyjamoji senatis gali būti taikoma tiek žemės sklypui, tiek pastatui ar butui, tačiau kiekvienas atvejis vertinamas individualiai.

Kaip savininkui apsisaugoti?

Didžiausia rizika savininkui atsiranda tuomet, kai turtas paliekamas be priežiūros, o tretieji asmenys ilgą laiką juo naudojasi kaip savu. Todėl praktinis patarimas paprastas: reguliariai tikrinti turtą, fiksuoti būklę, kaupti dokumentus ir nedelsiant reaguoti pastebėjus, kad būstą ar sklypą kas nors valdo be aiškaus teisinio pagrindo.

Įgyjamosios senaties termino eiga gali būti nutraukiama savininkui imantis teisinių veiksmų, pavyzdžiui, kreipiantis į teismą dėl turto išreikalavimo ar nuosavybės teisių nustatymo. Kuo anksčiau pradedami formalūs veiksmai, tuo mažesnė tikimybė, kad ilgainiui bus susiformavusios sąlygos bylai dėl įgyjamosios senaties.

Kodėl šios bylos dažnai virsta ilgais ginčais?

Tokie ginčai retai išsisprendžia taikiai, nes susiduria priešingi interesai: vienas asmuo siekia įtvirtinti faktinį valdymą kaip nuosavybę, o kitas gina registruotą teisę. Dėl to bylos gali trukti ne vienerius metus, o įrodinėjimas neretai remiasi ne vien dokumentais, bet ir liudytojų parodymais, kurie teisme vertinami itin kritiškai.

Teisininkai pabrėžia, kad geriausia prevencija yra aktyvus turto administravimas: mokami mokesčiai, atliekami remontai, aiškiai apibrėžtos naudojimosi sąlygos, o prireikus ir fizinės priemonės, tokios kaip tvora ar spynos, parodančios, kad savininkas realiai kontroliuoja turtą. Kilus įtarimų dėl galimo ginčo, rekomenduojama kuo anksčiau konsultuotis su teisininku, kad būtų pasirinkta tinkamiausia strategija ir surinkti reikalingi įrodymai.